Arvifertis

2007–2008 metų žiema, kaip niekada anksčiau, buvo šilta. Per visą žiemą orų temperatūra praktiškai nė karto nebuvo žemesnė nei -10^oC. Tokiomis sąlygomis žieminiai rapsai iki pavasario išsilaikė visiškai žali ir pavasarį jiems nereikėjo sunaudoti daug energijos naujų lapų formavimui. Po šiltos žiemos visi bijojo masiško kenkėjų išplitimo. Faktiškai gauti priešingi rezultatai. Kenkėjų pasėliuose buvo mažai. Žydėti rapsai pradėjo gegužės pradžioje ir baigė birželio pirmąją dekadą. Sunku nuspręsti, kas labiau turėjo įtakos mažesniam ligų bei kenkėjų išplitimui pasėliuose: ar daug intensyvesnė pasėlių priežiūra šiais metais, ar specifinės šio pavasario sąlygos. Atliktų ekspedicinių tyrimų duomenys parodė, kad šią vasarą žiedinukų padaryta žala buvo 3 - 4 kartus, o paslėptastraublių- 2 - 3 kartus mažesnė nei daugiamečiai vidurkiai. Mažiau buvo randama ir alternariozės, fomozės, pilkojo bei baltojo puvinių pažeistų augalų. Nors didžioji ūkininkų dalis šią vasarą žieminiams rapsams skyrė net 15 - 25 proc. mažesnes tręšimo normas, tačiau vidutinis žieminių rapsų derlingumas šalies mastu 1,0 t ha^-1 viršijo pastarųjų kelerių metų vidurkį. Tikrai labai daug.

Brangstant trąšų gamybos žaliavoms, brangsta ir trąšos. „Arvi fertis“ specialistai rūpinasi, kad mažiau patręšti žieminiai rapsai ir kviečiai tinkamai pasiruoštų žiemai. Šiais metais svarbiausia nevėlinti žieminių kviečių sėjos. Vėlinant sėjos laiką, derliaus nuostoliai gali viršyti 1,0 t/ha. Anksčiau ūkininkai intensyviau tręšdavo ir jiems pavykdavo šiek tiek padidinti derlingumą, tačiau dažniausiai būdavo naudojamos azoto trąšos.

Palankūs orai rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjo pradžioje leido ūkininkams užbaigti žieminių rapsų sėją ir pradėti vasarinių rapsų pjūtį. Ūkiai, turintys modernią žemės ūkio techniką bei kvalifikuotus darbuotojus, netgi suspėjo užbaigti vasarinių rapsų pjūtį ir pradėjo žieminių javų sėją. Tiesa, javų pasėta nedaug, todėl reikia aptarti žieminių javų sėjos ypatumus šį rudenį.