|
Ekspediciniais tyrimais nustatyta žieminių rapsų pasėlių būklė žydėjimo pabaigoje. Įvertinus tyrimų rezultatus, paaiškėjo, kad šią vasarą žieminių rapsų pasėlių būklė tik patenkinima arba kai kur net blogiau.
Prieš savaitę informavome, kad žieminių rapsų pasėliai yra šiek tiek retesni nei daugiamečiai vidurkiai ir kad jie yra suformavę mažiau šalutinių ūglių su žiedynais. Be to, žiedynuose yra mažiau suformuotų ankštarų. Tada įspėjome, kad yra pavojus gauti mažesnį rapsų sėklų derlių. Tačiau pastarųjų stebėjimų duomenys parodė, kad faktinė pasėlių būklė yra gerokai blogesnė nei tada manėme. Vertinant bandyminių pėdelių augalus, nustatyta, kad didelė dalis rapsų augalų yra pažeisti stiebinių paslėptastraublių. Netikėtas faktas, kad tas pats rapso augalas gali būti pažeistas paslėptastraublio net kelis kartus. Pirmą kartą – balandžio viduryje. Tada pažeidimo požymiai ( perpjovus stiebą išilgai) matomas apatinėje stiebo dalyje. Antrą kartą – balandžio trečiąją dekadą. Tada pažeidimo požymis matomas vidurinėje arba net viršutinėje stiebo dalyje. Tačiau du ar tris kartus pažeistų rapsų augalų radome labai mažai. Daug dažniau buvo randama augalų, kurie pažeisti arba pirmą, arba antrą kartą.
Įvertinus tyrimų duomenis pagal pasėlio sėjos laiką, nustatyta, kad paslėptastraubliai labiau pažeidė vėlyvos sėjos bei daugiau sausros pažeistus žieminių rapsų augalus (1 lentelė).
Prieš savaitę informavome, kad žieminių rapsų pasėliai yra šiek tiek retesni nei daugiamečiai vidurkiai ir kad jie yra suformavę mažiau šalutinių ūglių su žiedynais. Be to, žiedynuose yra mažiau suformuotų ankštarų. Tada įspėjome, kad yra pavojus gauti mažesnį rapsų sėklų derlių. Tačiau pastarųjų stebėjimų duomenys parodė, kad faktinė pasėlių būklė yra gerokai blogesnė nei tada manėme. Vertinant bandyminių pėdelių augalus, nustatyta, kad didelė dalis rapsų augalų yra pažeisti stiebinių paslėptastraublių. Netikėtas faktas, kad tas pats rapso augalas gali būti pažeistas paslėptastraublio net kelis kartus. Pirmą kartą – balandžio viduryje. Tada pažeidimo požymiai ( perpjovus stiebą išilgai) matomas apatinėje stiebo dalyje. Antrą kartą – balandžio trečiąją dekadą. Tada pažeidimo požymis matomas vidurinėje arba net viršutinėje stiebo dalyje. Tačiau du ar tris kartus pažeistų rapsų augalų radome labai mažai. Daug dažniau buvo randama augalų, kurie pažeisti arba pirmą, arba antrą kartą.
Įvertinus tyrimų duomenis pagal pasėlio sėjos laiką, nustatyta, kad paslėptastraubliai labiau pažeidė vėlyvos sėjos bei daugiau sausros pažeistus žieminių rapsų augalus (1 lentelė).
|
Lentelėje pateikti tik vidutiniai tyrimų duomenys, kuriuos dar charakterizuoja vidutiniai nuokrypiai nuo vidurkių. Matyti, kad pažeistų augalų skaičius atskiruose laukuose ir net tame pačiame lauke labai varijavo. Rasta tokių pasėlių ar atskirų plotelių, kuriuose buvo pažeisti visi augalai, tačiau buvo ir tokių plotelių, kuriuose visi augalai buvo sveiki. Vadinasi, žieminių rapsų pasėliai labai nevienodai bręs net tame pačiame lauke.
Gamybiniuose bandymuose, kurių tikslas buvo nustatyti purškimų insekticidais įtaką kenkėjų gausai žieminių rapsų pasėliuose, nustatyta, kad geriausius rezultatus davė rapsų pasėlių purškimas insekticidais tris kartus (2 lentelė).
Gamybiniuose bandymuose, kurių tikslas buvo nustatyti purškimų insekticidais įtaką kenkėjų gausai žieminių rapsų pasėliuose, nustatyta, kad geriausius rezultatus davė rapsų pasėlių purškimas insekticidais tris kartus (2 lentelė).
|
Iš 2 lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad nupurškus pasėlius tik vieną kartą, pažeistų rapsų augalų buvo 35,6 proc. Iš jų net 15,3 proc. rapsų buvo pažeisti pilnos butonizacijos tarpsniu. Pasėlius nupurškus antrą kartą (lapams atsinaujinus), pažeistų rapsų augalų pasėlyje sumažėjo iki 19,6 proc. Trijų purškimų variante pažeistų augalų pasėlyje tebuvo vos 11,3 proc. Įdomiausia tai, kad vėlyvieji purškimai insekticidais mažina ne tik žiedinukų žalą rapsų pasėliuose, bet ir pakartotinius paslėptastraublių pažeidimus.
Žinome, kad šią vasarą žieminių rapsų pasėliai yra labai pažeisti paslėptastraublių ir tikėtinas esminis sėklų derliaus sumažėjimas. Žinoti faktinę padėtį nors yra ir labai svarbu, tačiau dar svarbiau yra rasti būdus šiai žalai sumažinti. Siekiant rasti būsimos žalos sumažinimo būdus, būtina suprasti kaip paslėptastraubliai įtakoja žieminių rapsų brandos eigą ir kokią jie turi įtaką būsimam sėklų derliui. Tai galima sužinoti iš anksčiau atliktų gamybinių bandymų duomenų (3 lentelė).
Žinome, kad šią vasarą žieminių rapsų pasėliai yra labai pažeisti paslėptastraublių ir tikėtinas esminis sėklų derliaus sumažėjimas. Žinoti faktinę padėtį nors yra ir labai svarbu, tačiau dar svarbiau yra rasti būdus šiai žalai sumažinti. Siekiant rasti būsimos žalos sumažinimo būdus, būtina suprasti kaip paslėptastraubliai įtakoja žieminių rapsų brandos eigą ir kokią jie turi įtaką būsimam sėklų derliui. Tai galima sužinoti iš anksčiau atliktų gamybinių bandymų duomenų (3 lentelė).
|
Iš bandymų duomenų matyti, kad 2007 m. paslėptastraublių pažeistuose žieminių rapsų pasėliuose derlingumas buvo 2,31, o 2008 m. – 1,64 t ha-1 mažesnis nei nepažeistuose pasėliuose. Rapsų sėklų derlingumo sumažėjimą pažeistuose pasėliuose lėmė mažesnis sėklų kiekis ankštarose ir mažesnė sėklų masė. Analizuojant tyrimų duomenis galima padaryti išvadą, kad sėklų kiekis ankštarose bręstant mažėjo tiek nepažeistuose paslėptastraublių pasėliuose, tiek pažeistuose. Tačiau pažeistuose pasėliuose sėklų nunykimo procesas buvo spartesnis. Sėklų nunykimo (redukcija) procesą pažeistuose pasėliuose spartino maistinių elementų stygius, kuris susidaro dėl medžiagų apykaitos sutrikimo tarp šaknų ir antžeminės augalo dalies.
Tuo tarpu, analizuojant 1000 sėklų masės dinamiką ankštaroms bręstant, matomas dėsningumas, kai 1000 sėklų masė nepažeistuose pasėliuose didėjo iki pat visiškos brandos, o pažeistuose pasėliuose šis didėjimas buvo pastebimas tik iki jų vaškinės brandos. Be to, buvo pastebėtas dėsningumas, kad 1000 sėklų masės didėjimas pažeistuose augaluose tiesiogiai priklausė nuo rapsų išsivystymo. Silpnesniuose augaluose sėklų masės didėjimas sustodavo daug anksčiau (25 dienos po žydėjimo), o stipresniuose augaluose nors ir neženkliai jis tęsėsi net iki 45-50 dienos po žydėjimo. Paslėtastraublių pažeidimo vizualiniai požymiai rapsų augaluose paprastai pradedami pastebėti 20-30 dienų po žydėjimo. Augalai daug anksčiau pradėdavo bręsti, įgydavo gelsvą, o po to ir gelsvai rudą spalvą. Jei pažeisti rapsų augalai subręsta daug anksčiau, tai kodėl šiuose augaluose sėklų masė didėjo daug ilgiau. To priežastis – biologinė augalo prigimtis, kad didele dalimi sėklų augimui yra naudojamos stiebe sukauptos maisto medžiagos. Todėl net sustojus fotosintezės procesui, dėl mineralinių elementų stygiaus, sėklų masės augimas vyksta dėl stiebuose sukauptų maistinių elementų. Vadinasi, kuo daugiau sukaupiama pažeistų rapsų augalų stiebuose maistinių medžiagų, tuo ilgiau vyksta sėklų masės didėjimas. Be to, laukiant sveikų augalų subrendimo, išsibarsto daug sėklų iš pažeistų augalų. Dėl to ir gaunami dideli rapsų sėklų derliaus nuostoliai paslėtastraublių pažeistuose pasėliuose.
Dabar žinoma, kad žieminiai rapsai stipriai pažeisti paslėptastraublių, žinoma ir priežastis dėl ko gaunami sėklų derliaus nuostoliai. Žinoma ir tai, kad Lietuvoje nėra registruotų insekticidų, kurie sustabdytų šių kenkėjų daromą žalą. Todėl nėra lengva nuspręsti ką daryti, kad sumažėtų laukiami nuostoliai. Pasinaudokime turima informacija, kad labiau išsivysčiusiuose rapsų augaluose paslėptastrauliai padaro mažesnę žalą. Rapsų pasėlius reikia tręšti per lapus. Anksčiau minėjome, kad šiam tręšimui tinka SKT Atgaiva – 28, KAS, karbamidas, amonio sulfatas ir šių trąšų mišiniai su UNI PK 10-18. Taip sustiprinamas augalų augimas bei paspartinamas atsarginių maistinių elementų kaupimas augalų stiebuose. Prisiminkite, kad vienkartinis tręšimas per lapus yra veiksmingas 10-12 dienų. Vadinasi, vieno patręšimo neužteks, reikės dviejų. Antrąjį tręšimą per lapus galima suderinti su pasėlių purškimu preparatu Aventrol. Suprantama, kad nemaža dalis ūkininkų nėra tvirti Aventrol šalininkai. To priežastis – žemokas Aventrol efektyvumas praėjusiais 2008 metais. Bet tais metais žieminiai rapsai buvo tik nežymiai pažeisti kenkėjų bei ligų. Manome, kad esate susipažinę su anksčiau skelbta informacija apie padidintą rapsų sėklų išbyrėjimą iš ankštarų ligų bei kenkėjų pažeistuose pasėliuose 2007 metais (4 lentelė).
Tuo tarpu, analizuojant 1000 sėklų masės dinamiką ankštaroms bręstant, matomas dėsningumas, kai 1000 sėklų masė nepažeistuose pasėliuose didėjo iki pat visiškos brandos, o pažeistuose pasėliuose šis didėjimas buvo pastebimas tik iki jų vaškinės brandos. Be to, buvo pastebėtas dėsningumas, kad 1000 sėklų masės didėjimas pažeistuose augaluose tiesiogiai priklausė nuo rapsų išsivystymo. Silpnesniuose augaluose sėklų masės didėjimas sustodavo daug anksčiau (25 dienos po žydėjimo), o stipresniuose augaluose nors ir neženkliai jis tęsėsi net iki 45-50 dienos po žydėjimo. Paslėtastraublių pažeidimo vizualiniai požymiai rapsų augaluose paprastai pradedami pastebėti 20-30 dienų po žydėjimo. Augalai daug anksčiau pradėdavo bręsti, įgydavo gelsvą, o po to ir gelsvai rudą spalvą. Jei pažeisti rapsų augalai subręsta daug anksčiau, tai kodėl šiuose augaluose sėklų masė didėjo daug ilgiau. To priežastis – biologinė augalo prigimtis, kad didele dalimi sėklų augimui yra naudojamos stiebe sukauptos maisto medžiagos. Todėl net sustojus fotosintezės procesui, dėl mineralinių elementų stygiaus, sėklų masės augimas vyksta dėl stiebuose sukauptų maistinių elementų. Vadinasi, kuo daugiau sukaupiama pažeistų rapsų augalų stiebuose maistinių medžiagų, tuo ilgiau vyksta sėklų masės didėjimas. Be to, laukiant sveikų augalų subrendimo, išsibarsto daug sėklų iš pažeistų augalų. Dėl to ir gaunami dideli rapsų sėklų derliaus nuostoliai paslėtastraublių pažeistuose pasėliuose.
Dabar žinoma, kad žieminiai rapsai stipriai pažeisti paslėptastraublių, žinoma ir priežastis dėl ko gaunami sėklų derliaus nuostoliai. Žinoma ir tai, kad Lietuvoje nėra registruotų insekticidų, kurie sustabdytų šių kenkėjų daromą žalą. Todėl nėra lengva nuspręsti ką daryti, kad sumažėtų laukiami nuostoliai. Pasinaudokime turima informacija, kad labiau išsivysčiusiuose rapsų augaluose paslėptastrauliai padaro mažesnę žalą. Rapsų pasėlius reikia tręšti per lapus. Anksčiau minėjome, kad šiam tręšimui tinka SKT Atgaiva – 28, KAS, karbamidas, amonio sulfatas ir šių trąšų mišiniai su UNI PK 10-18. Taip sustiprinamas augalų augimas bei paspartinamas atsarginių maistinių elementų kaupimas augalų stiebuose. Prisiminkite, kad vienkartinis tręšimas per lapus yra veiksmingas 10-12 dienų. Vadinasi, vieno patręšimo neužteks, reikės dviejų. Antrąjį tręšimą per lapus galima suderinti su pasėlių purškimu preparatu Aventrol. Suprantama, kad nemaža dalis ūkininkų nėra tvirti Aventrol šalininkai. To priežastis – žemokas Aventrol efektyvumas praėjusiais 2008 metais. Bet tais metais žieminiai rapsai buvo tik nežymiai pažeisti kenkėjų bei ligų. Manome, kad esate susipažinę su anksčiau skelbta informacija apie padidintą rapsų sėklų išbyrėjimą iš ankštarų ligų bei kenkėjų pažeistuose pasėliuose 2007 metais (4 lentelė).
|
2007 metais labai didelius rapsų sėklų nuostolius lėmė padidintas pasėlių ligotumas. Šią vasarą rapsai yra labai pažeisti kenkėjų. Nors dar nežinome ar lietingi ir vėsūs birželio pradžios orai nepaskatins ligų išplitimo žieminių rapsų pasėliuose. Tada sėklų savaiminis išbyrėjimas iš ankštarų iki pjūties ir jos metu būtų dar didesnis nei manome. Manome, kad priimsite teisingą sprendimą.
LŽŪU ŽŪ Mokslo ir technologijų parkas
Prof. Albinas Šiuliauskas
Doc. Vytautas Liakas
