|
Žieminiai kviečiai - pagrindiniai prekiniai augalai Lietuvoje. Šalies mastu įplaukos už kviečių grūdus sudaro virš 600 mln. Lt. Mažai valstybei tai tikrai daug. Visiems ūkininkams rūpi, kaip nesumažinti žieminių kviečių auginimo pelningumo einamaisiais metais. Šių metų pavasaris nebuvo ypač palankus žiemkenčių augimui. Kovo mėnesį augalai kentė nuo perteklinės drėgmės, esant teigiamoms orų temperatūroms. Balandžio mėnesį jau trūko drėgmės. Gegužė buvo ir per šalta, ir per sausa. Dėl to dabar žieminių kviečių pasėliai ir retesni, ir turi sukaupę mažiau masės nei įprasta.
|
Ekspedicinių tyrimų duomenys (1 lentelė) rodo, kad šio mėnesio pabaigoje (05 27) žieminių kviečių pasėlių faktinis tankumas tesudarė 76,2 proc. praėjusių metų lygio.Pagrindinė pasėlių išretėjimo priežastis buvo šalutinių ūglių nunykimas gegužės antroje dekadoje dėl drėgmės dirvožemyje trūkumo ir šaltokų orų. Dabar šalutinių ūglių kiekis bendrame stiebų skaičiuje tesudaro vos 13,0 – 32,6 proc. arba du kartus mažiau nei įprasta. Tiesa, dalis šių ūglių dar vegetuoja, bet jų masė yra net 2-3 kartus mažesnė nei minimali, dėl to šie stiebai nepereis į plaukėjimo tarpsnį. Nustatyta, kad Lietuvos sąlygomis žieminių kviečių stiebai gali suformuoti varpą, jei jų masė sausosiomis medžiagomis viršija 0,95 g. Paprastai pagrindiniai stiebai plaukėjimo metu būna 1,3-1,8g masės, o šalutiniai – apie 1,0 g.
Bandymuose gegužės pabaigoje žieminių kviečių pagrindinių stiebų vidutinė masė tesudarė 1,19, o vidutinė šalutinių stiebų masė vos siekė 0,57g. Žinoma, iki žieminių kviečių plaukėjimo dar liko visa savaitė ir per šį laiką kviečiai dar gerokai paaugs. Norime priminti ūkininkams, kad varpiniai javai dėl biologinių ypatumų maistinių elementų atsargas grūdų auginimui kaupia stiebuose. Ir šių atsargų sąskaita yra sukuriama apie 60 - 75 proc. grūdų masės. Manome, kad supratote, kad kuo silpniau išsivystę kviečių stiebai plaukėjimo tarpsniu, tuo mažesnis būna grūdų derlingumas. Todėl labai pagirtinas kai kurių ūkininkų ryžtas patręšti žieminių kviečių pasėlius makro ir mikroelementinėmis trąšomis per lapus augalų bamblėjimo tarpsniu. Manome, kad ir dabar yra ne vėlu žieminių kviečių pasėlius tręšti per lapus. Tik šį tręšimą reikia derinti su pasėlių purškimu pesticidais. Jei pasėliai yra retoki ar silpniau išsivystę, tręšti reikia jau dabar, nelaukiant jų plaukėjimo. Siūlome naudoti skystųjų azoto trąšų Atgaiva-28 - 40 kg ha-1 ir Arvi mikro plius -1,5 kg ha-1 mišinį. Ūkininkai sako, kad labai gerai pasiteisino Atgaiva – 28 ir amino rūgščių preparato Terra sorb foliar mišinys. Azotas, esantis trąšoje, paskatins fotosintezę lapuose bei sustiprins žiedyno varpose vystymąsi. Mikroelementai ir laisvosios amino rūgštys, gerai sureguliuoja medžiagų apykaitą tarp atskirų augalo organų bei sumažina sausros sukeltą stresą varpų vystymuisi augale. Mikroelementai yra būtini pilnam žiedynų varpose išsivystymui. Toks pasėlių patręšimas ne tik padidina produktyvių stiebų skaičių, bet ir esminiai pagerina apsivaisinimą. Be to, sumažėja užsimezgusių grūdų ankstyvoji redukcija (nunykimas) dėl maistinių elementų trūkumo.
Svarbiausias būsimos vasaros rūpestis bus tiek išsaugoti iki pjūties grūdus varpose, tiek sugebėti padidinti jų masę, kuri bent dalinai kompensuotų derliaus nuostolius dėl pasėlių išretėjimo. Kad būtų labiau suprantamas šis siekis, reikia išsiaiškinti, iš ko susideda javų derlingumas. Visi žino, kad derlingumą nulemia du argumentai – produktyvių stiebų skaičius ploto vienete ir grūdų masė varpoje (varpos produktyvumas). Javų biologiniai ypatumai apsprendžia, kad viename kvadratiniame metre gali normaliai augti bei subręsti apie 500-600 produktyvių stiebų. Žieminių kviečių vidutinė grūdo masė gali būti 40-50 mg. Praktikoje plačiau naudojamas 1000 grūdų masės gramais rodiklis. Nesunku paskaičiuoti, kad padidėjus ar sumažėjus stiebų skaičiui 10 vnt. m-2, grūdų derliaus pokytis būna 120-150 kg ha-1. Tuo tarpu grūdų skaičiaus varpoje pokytis vienu vienetu, lemia net 200-250 kg ha-1 derliaus padidėjimą ar sumažėjimą. Didelę įtaką grūdų derliaus dydžiui turi ir1000 grūdų masės pokyčiai. Padidinus šio rodiklio reikšmę vienu gramu, žieminių kviečių derlingumas vidutiniškai pakyla net 150 kg ha-1. Šiuo metu įtakoti žieminių kviečių pasėlių tankumo parametrus, praktiškai jau nėra galimybių. Belieka jį tik išsaugoti, nors ir tai padaryti nėra lengva. Paprasčiau yra įtakoti būsimą grūdų kiekį varpoje ir grūdų stambumą (masę).
Siekiant padidinti grūdų skaičių varpoje, būtina sudaryti sąlygas sėkmingam apsivaisinimui. Apsivaisinimo sėkmę labiausiai įtakoja subalansuota mityba ir aplinkos sąlygos. Aplinkos sąlygas pakeisti sunku, bet subalansuoti mitybą galima. Žieminių kviečių pasėlius plaukėjimo pradžioje reikia patręšti per lapus azotu, fosforu, kaliu bei mikroelementais. Tam geriausiai tiktų ‚Atgaiva-28‘ - 40 l ha-1 + UNI PK 10-18 - 1,5 l ha-1 + ARVI mikro plius -1,5 kg ha-1 mišinys. Taip pat galimas variantas – ‚Atgaiva-28‘ - 40 l ha-1 + UNI PK 10-18 - 1,5 l ha-1 + Mangano chelatas – 0,5 kg ha-1 + Terra sorb foliar – 0,7 – 1,0 l ha-1. Galimi ir kiti variantai, tačiau geriausias efektas gaunamas, kai mišinį parenka konsultantai, įvertinę pasėlių būklę. Šiuos mišinius galima naudoti kartu su fungicidais, jei etiketėse nenurodyti apribojimai. Šis purškimas skirtas padidinti grūdų kiekį varpose. Atliktų tyrimų duomenys rodo, kad grūdų kiekį varpoje galima padidinti net 3 - 4 vnt. (2 lentelė).
Bandymuose gegužės pabaigoje žieminių kviečių pagrindinių stiebų vidutinė masė tesudarė 1,19, o vidutinė šalutinių stiebų masė vos siekė 0,57g. Žinoma, iki žieminių kviečių plaukėjimo dar liko visa savaitė ir per šį laiką kviečiai dar gerokai paaugs. Norime priminti ūkininkams, kad varpiniai javai dėl biologinių ypatumų maistinių elementų atsargas grūdų auginimui kaupia stiebuose. Ir šių atsargų sąskaita yra sukuriama apie 60 - 75 proc. grūdų masės. Manome, kad supratote, kad kuo silpniau išsivystę kviečių stiebai plaukėjimo tarpsniu, tuo mažesnis būna grūdų derlingumas. Todėl labai pagirtinas kai kurių ūkininkų ryžtas patręšti žieminių kviečių pasėlius makro ir mikroelementinėmis trąšomis per lapus augalų bamblėjimo tarpsniu. Manome, kad ir dabar yra ne vėlu žieminių kviečių pasėlius tręšti per lapus. Tik šį tręšimą reikia derinti su pasėlių purškimu pesticidais. Jei pasėliai yra retoki ar silpniau išsivystę, tręšti reikia jau dabar, nelaukiant jų plaukėjimo. Siūlome naudoti skystųjų azoto trąšų Atgaiva-28 - 40 kg ha-1 ir Arvi mikro plius -1,5 kg ha-1 mišinį. Ūkininkai sako, kad labai gerai pasiteisino Atgaiva – 28 ir amino rūgščių preparato Terra sorb foliar mišinys. Azotas, esantis trąšoje, paskatins fotosintezę lapuose bei sustiprins žiedyno varpose vystymąsi. Mikroelementai ir laisvosios amino rūgštys, gerai sureguliuoja medžiagų apykaitą tarp atskirų augalo organų bei sumažina sausros sukeltą stresą varpų vystymuisi augale. Mikroelementai yra būtini pilnam žiedynų varpose išsivystymui. Toks pasėlių patręšimas ne tik padidina produktyvių stiebų skaičių, bet ir esminiai pagerina apsivaisinimą. Be to, sumažėja užsimezgusių grūdų ankstyvoji redukcija (nunykimas) dėl maistinių elementų trūkumo.
Svarbiausias būsimos vasaros rūpestis bus tiek išsaugoti iki pjūties grūdus varpose, tiek sugebėti padidinti jų masę, kuri bent dalinai kompensuotų derliaus nuostolius dėl pasėlių išretėjimo. Kad būtų labiau suprantamas šis siekis, reikia išsiaiškinti, iš ko susideda javų derlingumas. Visi žino, kad derlingumą nulemia du argumentai – produktyvių stiebų skaičius ploto vienete ir grūdų masė varpoje (varpos produktyvumas). Javų biologiniai ypatumai apsprendžia, kad viename kvadratiniame metre gali normaliai augti bei subręsti apie 500-600 produktyvių stiebų. Žieminių kviečių vidutinė grūdo masė gali būti 40-50 mg. Praktikoje plačiau naudojamas 1000 grūdų masės gramais rodiklis. Nesunku paskaičiuoti, kad padidėjus ar sumažėjus stiebų skaičiui 10 vnt. m-2, grūdų derliaus pokytis būna 120-150 kg ha-1. Tuo tarpu grūdų skaičiaus varpoje pokytis vienu vienetu, lemia net 200-250 kg ha-1 derliaus padidėjimą ar sumažėjimą. Didelę įtaką grūdų derliaus dydžiui turi ir1000 grūdų masės pokyčiai. Padidinus šio rodiklio reikšmę vienu gramu, žieminių kviečių derlingumas vidutiniškai pakyla net 150 kg ha-1. Šiuo metu įtakoti žieminių kviečių pasėlių tankumo parametrus, praktiškai jau nėra galimybių. Belieka jį tik išsaugoti, nors ir tai padaryti nėra lengva. Paprasčiau yra įtakoti būsimą grūdų kiekį varpoje ir grūdų stambumą (masę).
Siekiant padidinti grūdų skaičių varpoje, būtina sudaryti sąlygas sėkmingam apsivaisinimui. Apsivaisinimo sėkmę labiausiai įtakoja subalansuota mityba ir aplinkos sąlygos. Aplinkos sąlygas pakeisti sunku, bet subalansuoti mitybą galima. Žieminių kviečių pasėlius plaukėjimo pradžioje reikia patręšti per lapus azotu, fosforu, kaliu bei mikroelementais. Tam geriausiai tiktų ‚Atgaiva-28‘ - 40 l ha-1 + UNI PK 10-18 - 1,5 l ha-1 + ARVI mikro plius -1,5 kg ha-1 mišinys. Taip pat galimas variantas – ‚Atgaiva-28‘ - 40 l ha-1 + UNI PK 10-18 - 1,5 l ha-1 + Mangano chelatas – 0,5 kg ha-1 + Terra sorb foliar – 0,7 – 1,0 l ha-1. Galimi ir kiti variantai, tačiau geriausias efektas gaunamas, kai mišinį parenka konsultantai, įvertinę pasėlių būklę. Šiuos mišinius galima naudoti kartu su fungicidais, jei etiketėse nenurodyti apribojimai. Šis purškimas skirtas padidinti grūdų kiekį varpose. Atliktų tyrimų duomenys rodo, kad grūdų kiekį varpoje galima padidinti net 3 - 4 vnt. (2 lentelė).
|
Grūdų masės padidinimui geriausiai tinka vidutinio vėlyvumo tręšimai per lapus azoto trąšomis. Šiam tręšimui paprastai naudojamas ištirpintas karbamidas (40-50 kg ha-1). Bandymų duomenys rodo, kad vidutinio vėlyvumo tręšimai per lapus ne tik padidina grūdų masę, bet ir baltymų kiekį juose. Tačiau siekiant pagerinti grūdų kokybę (baltymai, glitimas, sedimentacija ir kt.) iš esmės geriausiai tinka vėlyvieji tręšimai per lapus azoto (karbamidas 40-50 kg ha-1) trąšomis. Didelė dalis ūkininkų skeptiškai vertina vėlyvąjį tręšimą per lapus. Mūsų nuomone, jie apsirinka. Vėlyvasis tręšimas per lapus net 1,5-2,0 procentinio punktu padidina baltymų ir 3-5 proc. punktu glitimo kiekį grūduose. Toks grūdų kokybės pagerėjimas vidutiniškai padidina grūdų supirkimo kainą net 75-100 Lt t-1. Esant vidutiniam grūdų derlingumui 5 t ha-1, įplaukos sudarytų net 350-500 Lt ha-1 daugiau, nei nenaudojant vėlyvojo tręšimo per lapus.
Manome, kad ši vasara bus pirmoji, kada ūkininkai tikrai patręš žiemkenčius per lapus kelis kartus. Taip darant mažiausiai viena tona padidėtų grūdų derlingumas, ne mažiau kaip dviems punktais pagerėtų grūdų kokybė, o įplaukos už parduotus grūdus padidėtų 1000 Lt ha-1.
LŽŪU Agronomijos fakultetas
Prof. Albinas Šiliauskas
Doc. Vytautas Liakas
Manome, kad ši vasara bus pirmoji, kada ūkininkai tikrai patręš žiemkenčius per lapus kelis kartus. Taip darant mažiausiai viena tona padidėtų grūdų derlingumas, ne mažiau kaip dviems punktais pagerėtų grūdų kokybė, o įplaukos už parduotus grūdus padidėtų 1000 Lt ha-1.
LŽŪU Agronomijos fakultetas
Prof. Albinas Šiliauskas
Doc. Vytautas Liakas
