|
Europos Sąjungos rapsų augintojai teigia, kad 2009 m žieminių rapsų sėklų derlingumas bus mažesnis nei 2008m. Vakarinėje Europos dalyje per daug lietaus, o rytinėje – trūksta drėgmės ir per žemos orų temperatūros. Lietuvoje taip pat vyravę šaltoki orai ir drėgmės trūkumas dirvose kliudė normaliam žieminių rapsų pasėlių vystymuisi. Tuose šalies regionuose, kur labai trūksta drėgmės, rapsai ne tik išretėjo, bet ir nepakankamai suformavo šalutinių ūglių. Mažiau ūglių - mažiau papildomų žiedynų, mažesnis ir derlingumas. Tokiuose pasėliuose rapsų sėklų derlingumą galima padidinti tik apsaugant augalus nuo ligų bei kenkėjų, papildomai tręšiant per lapus ir apsaugant pasėlius nuo savaiminio sėklų išbyrėjimo iš ankštarų. Ekspedicinių tyrimų duomenys rodo, kad bendrame žieminių rapsų plote net 21,5 proc. pasėlių derlingumo potencialas yra mažesnis nei vidutinis (2,5 t ha-1). Daugiausia silpnų žieminių rapsų pasėlių yra šalies Šiaurės rytų regione ir Žemaitijoje. Čia žieminiai rapsai nukentėjo ir praėjusią žiemą nuo žemų temperatūrų, ir šį pavasarį nuo užsitęsusių sausrų bei šaltokų orų. Reikia pagirti šalies ūkininkus, kad jie šį pavasarį suspėjo laiku nupurkšti žieminius rapsus insekticidais, dėl to esminiai sumažėjo kenkėjų kiekis pasėliuose. Tuo tarpu pasėlių purškimas fungicidais rapsų žydėjimo tarpsniu vyksta labai vangiai. Iki šios datos žieminių rapsų pasėlius nupurškė vos 18 proc. ūkininkų, nors rapsų žydėjimas jau yra įpusėjęs. Nepatariame rizikuoti ir palikti pasėlius nepurkštus fungicidais. Kokią įtaką turi ligos žieminių rapsų sėklų derlingumui, matyti iš ekspedicinių tyrimų duomenų (1 lentelė).
|
Pasėlių ligotumas ne tik stipriai susilpnina rapsų augimą bei sumažina augalų produktyvumą, bet ir sumažina ankštarų atsparumą savaiminiam jų atsidarymui bei sėklų išbyrėjimui. Tyrimų duomenys rodo, kad iš ligų pažeistų rapsų daug daugiau išbyra sėklų iki rapsų pjūties ir jos metu (2 lentelė).
Silpnesnių žieminių rapsų pasėlių produktyvumą galima iš esmės padidinti papildomai tręšiant per lapus iškart po žydėjimo, po to praėjus 10 dienų po žydėjimo ir ankštaroms pereinant iš žalios spalvos į šviesiai gelsvą.
Silpnesnių žieminių rapsų pasėlių produktyvumą galima iš esmės padidinti papildomai tręšiant per lapus iškart po žydėjimo, po to praėjus 10 dienų po žydėjimo ir ankštaroms pereinant iš žalios spalvos į šviesiai gelsvą.
|
Pirmą kartą žieminius rapsus reikėtų tręšti skystosios azoto trąšos „Atgaiva-28“ - 40 kg ha-1 ir UNI PK 10-18 mišiniu. Antrą kartą galima tręšti tiek Atgaiva-28, tiek karbamidu (30 kg ha-1). Trečią kartą geriausia tręšti karbamidu – 20 kg ha-1. Bandymų duomenys rodo, kad žieminių rapsų pasėlių tręšimas per lapus tris kartus, sėklų derlingumą padidina nuo 1,2 iki 2,0 t ha-1. Tikrai daug. Šią vasarą šios progos reikėtų nepraleisti. Ypač žinant, kad sausra ir šaltoki orai buvo nepalankūs žieminių rapsų augimui šią vasarą. Be to, laukiama ir didesnių rapsų sėklų supirkimo kainų.
Žieminių rapsų sėklų derlingumo stabilumui labai didelę įtaką turi derliaus nuostolių mažinimas. Gerai žinoma, kad derliaus nuostoliai gaunami tiek iki jų pjūties, pjūties metu ir po pjūties, ruošiant sėklas realizacijai ir transportavimo metu. Iki pjūties derliaus nuostolius sudaro savaiminis sėklų išbyrėjimas iš ankštarų. Iki visiškos žieminių rapsų brandos sėklų išbyrėjimą iš ankštarų skatina paukščiai, kenkėjų bei ligų pažeidimai. Retesniais atvejais atmosferinės anomalijos, kaip labai stiprios liūtys, kruša. Šiame brandos tarpsnyje ir pjūties metu sėklų derliaus nuostoliai taip pat būna nedideli. Pjaunant žieminius rapsus visiškos brandos metu sėklų išbyrėjimas iš ankštarų padidėja 1,8 , o pjaunant juos savaite pavėlavus – derliaus nuostoliai padidėjo net 3,2-3,9 karto (3 lentelė).
Žieminių rapsų sėklų derlingumo stabilumui labai didelę įtaką turi derliaus nuostolių mažinimas. Gerai žinoma, kad derliaus nuostoliai gaunami tiek iki jų pjūties, pjūties metu ir po pjūties, ruošiant sėklas realizacijai ir transportavimo metu. Iki pjūties derliaus nuostolius sudaro savaiminis sėklų išbyrėjimas iš ankštarų. Iki visiškos žieminių rapsų brandos sėklų išbyrėjimą iš ankštarų skatina paukščiai, kenkėjų bei ligų pažeidimai. Retesniais atvejais atmosferinės anomalijos, kaip labai stiprios liūtys, kruša. Šiame brandos tarpsnyje ir pjūties metu sėklų derliaus nuostoliai taip pat būna nedideli. Pjaunant žieminius rapsus visiškos brandos metu sėklų išbyrėjimas iš ankštarų padidėja 1,8 , o pjaunant juos savaite pavėlavus – derliaus nuostoliai padidėjo net 3,2-3,9 karto (3 lentelė).
|
Vadinasi, būtina vengti rapsų pjūties vėlavimo. Tačiau lengva patarti, bet sunku tai atlikti. Pjūties vėlavimo priežasčių būna įvairių ir mažiausią dalį jų sudaro ūkininkų aplaidumas. Yra dvi svarbiausios priežastys. Pirma, meteorologinės sąlygos. Niekas negali prognozuoti, kokie bus orai žieminiams rapsams visiškai subrendus. Lietūs, liūtys arba audros gali iškulti nemažą dalį subrendusių sėklų ir gali sukliudyti rapsų pjūties pradžiai. Įvairiuose Lietuvos regionuose atlikta nemažai bandymų, kuriuose tirta žieminių rapsų brandos laipsnio įtaka savaiminiam sėklų išbyrėjimui iš ankštarų iki pjūties bei jos metu (3 lentelė).
Kaip matyti iš pateiktų lentelėje duomenų, vėlinant rapsų kūlimą iš esmės didėja derliaus nuostoliai. Būtina rasti būdus, mažinančius derliaus nuostolius tiek kuliant optimaliu laiku, tiek vėluojant. Be abejo, labai didelę reikšmę turi tinkamas kombainų sureguliavimas bei optimalaus jų darbo režimo parinkimas. Šiuo klausimu daug dirbo tiek patys rapsų augintojai, tiek įvairių šalių mokslininkai.
JAV ir Kanados mokslininkai, siekdami iš esmės sumažinti savaiminį rapsų sėklų išbyrėjimą iš ankštarų iki pjūties ir pjūties metu, pasiūlė rapsų pasėlius dvi – trys savaitės iki jų brandos apipurkšti klijuojančių savybių turinčiu preparatu Aventrol. Aventrol yra organinės kilmės preparatas, kurio pagrindą sudaro pinolenas (960 g l-1) ištirpintas tirpiklyje. Pinolenas pagamintas iš natūralių spygliuočių augalų sakų ir praktiškai neturi jokių kitų ekologiškai nešvarių cheminių junginių, kurie galėtų pakenkti aplinkai ar būti nuodingi vartojant iš rapsų sėklų pagamintus produktus maistui, pašarui, konditerijoje ar kosmetikoje. Kaip ir kitų medžių sakų, taip ir spygliuočių, šalia klijuojančių savybių, kurios reikalingos apsaugoti padarytas žaizdas nuo kontakto su išore, dar turi ir fitoksidinių, tai yra jie nepraleidžia nei patologinių bakterijų, nei augalų ligų sukėlėjų. Jis taip pat gali būti naudojamas fungicidų, herbicidų poveikio stiprinimui. Pavyzdžiui, Amerikoje, Vokietijoje, Ukrainoje ir t.t. sukaupta didelė patirtis naudoti Aventrol kartu su fungicidais. Aventrol naudojamas bręstančių rapsų ankštarų padengimui tampria plėvele, kuri iš esmės sumažintų savaiminį (perbrendusių) ar priverstinį (žaladarių pažeistų) ankštarų atsidarymą ir sėklų išbarstymą iš jų. Labai svarbi Aventrol savybė ta, kad susiformavusi plėvelė netrukdo nei kvėpavimui, nei transpiracijai, tačiau iš esmės sumažina drėgmės iš atmosferos patekimą į subrendusias ankštaras.
Pradedant 2007 metais Lietuvoje pradėti bandymai, kuriuose siekiama nustatyti Aventrol panaudojimo galimybes, mažinant sėklų derliaus nuostolius. Bandymų daryta daug ir tirti įvairūs klausimai. Vienas iš svarbiausių klausimų buvo nustatyti galimybę suderinti pasėlių purškimą Aventrol su papildomu tręšimu per lapus karbamidu. Taip jau sutapo, kad trečias tręšimas per lapus sutampa su optimaliu Aventrol panaudojimo laikotarpiu. Šiame straipsnyje pateikiama tik maža dalis bandymų duomenų (4 lentelė).
|
Pateikti bandymų duomenys įtikinamai parodė, kad nupurškus žieminius rapsus Aventrol ir karbamido mišiniu, yra didelė tikimybė padidinti žieminių rapsų sėklų derlingumą 0,35-1,04 t ha-1. Išlaidos purškimui gauto derliaus priedo verte atsiperka keleriopai.
Esame įsitikinę, kad šią vasarą ūkininkai, siekdami pagerinti finansinę padėtį, žieminius rapsus tikrai tręš per lapus „Atgaiva-28“ - 40 kg ha-1 bei karbamido - 20-30 kg ha-1, priklausomai nuo papildomo tręšimo per lapus laiko bei kartų. O žieminiams rapsams pasiekus šviesiai geltonų ankštarų brandą rapsų pasėlius ūkininkai nupurkš preparatu Aventrol. Praėjusių metų patirtis parodė, kad labiau piktžolėtus ar netolygiai bręstančius žieminius rapsus 10-15 dienų iki jų pjūties galima purkšti glyfosatų ir Aventrol mišiniu. Tada pasiekiami keli tikslai. Pirma, sunaikinamos piktžolės, antra – pagreitinama bei suvienodinama pasėlių branda. Trečia, užklijuojamos žieminių rapsų ankštaros, taip sumažinami sėklų derliaus nuostoliai.
LŽŪU Agronomijos fakultetas
Prof. Albinas Šiuliauskas
Doc. Vytautas Liakas
Esame įsitikinę, kad šią vasarą ūkininkai, siekdami pagerinti finansinę padėtį, žieminius rapsus tikrai tręš per lapus „Atgaiva-28“ - 40 kg ha-1 bei karbamido - 20-30 kg ha-1, priklausomai nuo papildomo tręšimo per lapus laiko bei kartų. O žieminiams rapsams pasiekus šviesiai geltonų ankštarų brandą rapsų pasėlius ūkininkai nupurkš preparatu Aventrol. Praėjusių metų patirtis parodė, kad labiau piktžolėtus ar netolygiai bręstančius žieminius rapsus 10-15 dienų iki jų pjūties galima purkšti glyfosatų ir Aventrol mišiniu. Tada pasiekiami keli tikslai. Pirma, sunaikinamos piktžolės, antra – pagreitinama bei suvienodinama pasėlių branda. Trečia, užklijuojamos žieminių rapsų ankštaros, taip sumažinami sėklų derliaus nuostoliai.
LŽŪU Agronomijos fakultetas
Prof. Albinas Šiuliauskas
Doc. Vytautas Liakas
