|
Paskutinę balandžio dekadą orai stipriai sušilo. Net šiauriniuose šalies regionuose dirvos pasiekė optimalias fizikines savybes, kurios visiškai atitinka vasarojaus sėjos reikalavimus. Per šią dekadą šių regionų žemdirbiai pasėjo didesnę pusę varpinių javų ir pradėjo sėti vasarinius rapsus. Pietiniuose šalies regionuose varpinių javų sėja eina į pabaigą. Didesnė vasarinių rapsų dalis taip pat pasėta. Sėjami cukriniai runkeliai. Pradėtos sodinti bulvės ir sėjami kukurūzai.
Gerai žinome, kad ūkininkai puikiai išmano augalininkystės verslą, tačiau nutarėme dar kartą pakartoti svarbiausius augalininkystės darbus šių metų gegužės pirmąją dekadą:
• baigėsi optimalus vasarinių miežių salyklui ir vasarinių kviečių sėjos laikas. Tolimesnė šių augalų sėja ekonomiškai netikslinga;
• baigti purkšti žieminių rapsų pasėlius prieš jų žydėjimą;
• baigti pagrindinį žieminių kviečių tręšimą azoto trąšomis;
• tęsti žieminių kviečių purškimą herbicidais bei augimo reguliatoriais;
• užbaigti vasarinių miežių pašarui sėją;
• užbaigti cukrinių runkelių sėją iki gegužės 5 d.;
• užbaigti kukurūzų silosui sėją;
• tęsti vasarinių rapsų sėją;
• baigti pasėtų vasarinių rapsų tręšimą azoto trąšomis;
• baigti vasarinių javų tręšimą azoto trąšomis;
• tęsti anksti pasėtų vasarinių rapsų purškimą pesticidais;
• pradėti anksti pasėtų salyklinių miežių purškimą herbicidais;
• pradėti anksti pasėtų cukrinių runkelių purškimą herbicidais;
• pradėti vešlių žieminių kviečių purškimą amino rūgštimis ir mikroelementais.
Vienas iš variantų gali būti: Terra sorb foliar + Plonvit javams + Mangano chelatas + karbamidas. Galimas variantas su mikroelementų trąša Arvi mikro plius + Magnis super + Tytanit + karbamidas. Pasitarus su konsultantais galima pagaminti mikroelementų mišinį, labiausiai atitinkantį augalų būklę.
Balandžio viduryje buvę šalti orai labai pristabdė žieminių rapsų augimą bei vystymąsi. Nors mėnesio pabaigoje orai ir sušilo, tačiau žieminiai rapsai pradės žydėti: ankstyvos sėjos – gegužės 3 -6 d.; optimalaus sėjos laiko – gegužės 5 - 7 d.; o vėlyvos sėjos gegužės 7 - 10 d. Vadinasi, šią dekadą svarbiausias darbas - žieminių rapsų purškimas prieš žydėjimą amino rūgščių, azoto, sieros, boro bei insekticido mišiniu. Galimi du atvejai. Silpnesnius pasėlius reikėtų apipurkšti Terra sorb foliar – 1,0 l ha-1 + Magnis super – 5,0 kg ha-1 + Bortit plius – 1,0 l ha-1 + karbamidas - 5-10 kg ha-1 + Karate Zeon - 0,15 kg ha-1 mišiniu. Vešlesnius žieminių rapsų pasėlius reikėtų apipurkšti Terra sorb foliar – 1,5 l ha-1 + amonio sulfatas - 15 kg ha-1 + Plonvit rapsams – 1,5 l ha-1 + Bortit plius -1 l ha-1 + Karate Zeon - 0,15 kg ha-1 mišiniu.
Dėl straipsnio apimties nekalbėsime apie žieminių kviečių tręšimą azotu bei jų purškimą pesticidais (apie tai buvo kalbama praeitame straipsnyje), tačiau priminsime vasarojaus tręšimo ypatumus tausojančios agrotechnikos sąlygomis. Svarbiausias šių metų reikalavimas, nustatant tręšimo normas ir pasirenkant trąšų formas, yra iš esmės sumažinti tręšimo sąnaudas. Nemaža dalis ūkininkų, siekdami sumažinti išlaidas, yra nusprendę vasarojų tręšti tik azoto trąšomis. Manome, kad tai nėra geras pasirinkimas, nedideli fosforo, kalio ar magnio kiekiai yra būtini, norint gauti nors vidutinius derlius. Labiausiai šios trąšos yra reikalingos pirmaisiais augalo vystymosi etapais. Pateikiame keletą vasarojaus tręšimo pavyzdžių.
Vasariniai kviečiai:
• Siūloma tręšimo norma - N135P20K30;
• Trąšų formos ir kiekiai - 500 kg ha-1 kompleksinės trąšos NPK 20-6-6+S14 + skystoji azoto trąša ‚Atgaiva-28‘ - 100 l ha-1;
• Tręšimo kaina – 600 Lt ha-1;
• Galimas derliaus priedas – 3,0 t ha-1.
Vasariniai miežiai pašarui:
• Siūloma tręšimo norma - N100P30K30;
• Trąšų formos ir kiekiai - 500 kg ha-1 kompleksinės trąšos NPK 20-6-6+S14;
• Tręšimo kaina – 520 Lt ha-1;
• Galimas derliaus priedas – 2,5 - 3,0 t ha-1.
Vasariniai kvietrugiai:
• Siūloma tręšimo norma - N100P12K12;
• Trąšų formos ir kiekiai - 200 kg ha-1 kompleksinės trąšos NPK 20-6-6+S14 + skystoji azoto trąša ‚Atgaiva-28‘ - 200 l ha-1;
• Tręšimo kaina – 350 Lt ha-1;
• Galimas derliaus priedas – 3,0 t ha-1.
Vasariniai rapsai:
• Siūloma tręšimo norma - N135P20K30;
• Trąšų formos ir kiekiai - 500 kg ha-1 kompleksinės trąšos NPK 20-6-6+S14 + Amonio salietra 100 kg ha-1;
• Tręšimo kaina – 600 Lt ha-1;
• Galimas derliaus priedas – 1,5 - 2,0 t ha-1.
Vasariniai rapsai užimtajame pūdyme:
• Siūloma tręšimo norma - N100P0K0;
• Trąšų formos ir kiekiai - amonio salietra 300 kg ha-1 arba skystoji azoto trąša ‚Atgaiva-28‘ - 300 l ha-1;
• Tręšimo kaina - 250 Lt ha-1 – tręšiant amonio salietra ir 210 Lt ha-1 tręšiant Atgaiva-28;
• Galimas derliaus priedas – 1,0 - 1,5 t ha-1.
Kukurūzai silosui:
• Siūloma tręšimo norma - N175P50K70;
• Trąšų formos ir kiekiai - 500 kg ha-1 kompleksinės trąšos NPK 17-10-14+S11+Zn 0,015 + skystoji azoto trąša ‚Atgaiva‘-28 - 300 l ha-1;
• Tręšimo kaina – 1000 Lt ha-1;
• Galimas derliaus priedas – 20 t ha-1.
Antrasis darbas pagal augalininkystės svarbą gegužės pirmąją dekadą yra kukurūzų sėja. Žinoma, kad tik nedaugelis ūkininkų sėja kukurūzus. Tačiau dabar, kada pieno supirkimo kainos yra žemos, aukštos kokybės kukurūzų silosas melžiamų karvių racione ne tik padidina pieno išmilžius, bet ir sumažina savikainą.
Kukurūzų augintojų tikslas: išauginti ne mažesnį kaip 45 t ha-1 kukurūzų biomasės derlingumą, kuriame būtų 30 - 35% sausųjų medžiagų, o jų energetinė vertė (NEL) siektų 6,6-6,8 MJ kg-1 SM. Organinės masės virškinamumas turi viršyti 70%. Tokie kukurūzų biomasės kokybės rodikliai gali būti pasiekiami, jei burbuolės pasiekia pilną vaškinę brandą, o bendroje biomasėje jų būna virš 50%.
Dirvožemiai. Kukurūzai nelabai jautrūs dirvožemių derlumui. Jie daugiau reikalauja aukštesnio dirvų sukultūrinimo, o ne jų derlumo. Jiems geriausia tinka sukultūrinti (mažai piktžolėti, geros struktūros) lengvo priemolio bei priesmėlio dirvožemiai, kurių reakcija aukštesnė nei pH 5,5. Parenkant kukurūzams dirvas, taip pat reikia skirti dėmesį jų temperatūros bei drėgmės režimui. Netinka ilgai nesušylančios bei užmirkstančios dirvos. Nepatartina kukurūzų sėti į vėjuotas ar šiaurinio šlaito dirvas. Žinant, kad kukurūzai jautrūs šalnoms, nerekomenduojama jų sėti į dirvas, pritraukiančias šalnas (durpžemiai, smėliai).
Vieta sėjomainoje. Kukurūzai nekelia didesnių reikalavimų priešsėliams, bet yra pakankamai jautrūs auginimo technologijai. Atsargiai reikėtų žiūrėti į priešsėlius, kuriuose nebuvo pilnai sunaikintos piktžolės arba jų derliaus nuėmimo metu stipriai išvažinėtos dirvos, blogai paskleisti šiaudai. Tradicinis kukurūzų priešsėlis – varpiniai javai. Nederėtų kukurūzų sėti po spragšių mėgstamų augalų (daugiametės žolės, bulvės, dirvonai). Kukurūzai yra neblogi priešsėliai visiems pavasarį sėjamiems augalams, tačiau geriausi rezultatai gaunami, jei po jų sėjami vasariniai rapsai.
Tręšimas. Kukurūzai išaugina didžiausius biomasės derlius Lietuvoje, todėl jie ir reikalauja didelių tręšimo normų. Kukurūzų minimalius biologinius poreikius beveik tenkina N175P50K70 tręšimo norma. Kukurūzus taip pat būtina tręšti boro, mangano, cinko ir vario trąšomis.
Sėjos laikas. Sėjos pradžią apsprendžia dirvos temperatūra sėjos gylyje (>10oC), bet norint išauginti aukštos kokybės kukurūzų biomasę, juos būtina pasėti bent iki gegužės 5-10 d.
Sėklų norma. Esant buvusiems daugiamečiams klimatinių sąlygų rodikliams, kada šilumos kiekis stipriai atsiliko nuo kritulių kiekio, optimalus kukurūzų pasėlių tankumas – 80 - 90 tūkst. vnt. ha-1. Dabar reikėtų siekti 70 - 75 tūkst. vnt. ha-1 pasėlio tankumo. Toks pasėlio tankumas yra atsparesnis pastaraisiais metais dažnai pasikartojančioms sausroms. Sėjos norma – 85 - 95 tūkst. vnt. ha-1 sėklų.
Sėklų įterpimo gylis. Biologine prasme optimalus sėjos gylis 3 - 5 cm. Dėl šalnų pavojaus kukurūzus reikėtų sėti 5 - 7 cm gyliu.
Žinoma, kad pietiniuose rajonuose kukurūzus pradėjo sėti dar balandžio viduryje. Tiesa, tokių ūkininkų buvo nedaug. Tačiau balandžio trečios dekados šilti orai paskatino šių pasėlių sudygimą. Pasėliai sudygo, laikas galvoti apie jų priežiūrą. Todėl nutarėme priminti pagrindinius kukurūzų pasėlių priežiūros punktus:
1. pasėjus kukurūzus rekomenduojamu 5 - 7 cm gyliu, jų voluoti nereikia;
2. sekliai pasėtų (2 -4 cm) kukurūzų laukas voluojamas jei dirva yra grumstuota arba dirvos paviršius yra išdžiūvęs giliau nei 3 cm;
3. jei dirvos (sėjos gyliu) temperatūra neviršija 10 oC, kukurūzų dygimas labai užsitęsia, o piktžolės dygsta, tada laukas akėjamas. Akėti galima ir po kukurūzų sudygimo, jiems turint 3 - 4 lapelius;
4. kukurūzams ir piktžolėms sudygus, atliekama pasėlių tankumo ir piktžolių apskaita. Pasirenkami herbicidai;
5. sudygę kukurūzai yra jautrūs šalnoms. Jei šalnos stipriai pažeidžia lapelius, pasėlius būtina gydyti. Gerą efektą duoda pasėlių purškimas Atgaiva-2 - 25-40 l ha-1 ir ARVI mikro plius 3-5 kg ha-1 mišiniu;
6. jei kukurūzų augalai dėl nepakankamai šiltų orų silpnai auga, juos reikia tręšti per lapus azoto, kalio, magnio bei boro turinčiomis trąšomis;
7. jei 10-12 dienų iki žydėjimo ir šio proceso metu vidutinė paros temperatūra yra žemesnė nei 16oC, kukurūzų pasėlius būtina patręšti per lapus azoto, kalio, boro, cinko bei mangano turinčiomis trąšomis;
Manome, kad visi kukurūzų augintojai žino, kad šie augalai labiausiai jautrūs piktžolėms. Kukurūzai ilgai (14-20 dienų) dygsta, o po sudygimo dar apie tris savaites silpnai auga, todėl piktžolėms įsigalėti kukurūzų pasėliuose yra palankiausios sąlygos. Kaimyninių šalių fermeriai jau seniai įsitikinę, kad kukurūzų pasėliai herbicidais privalo būti purškiami ne mažiau kaip 2 kartus, nes tik tada galima suformuoti mažai piktžolėtus pasėlius. Kokią įtaką turi skirtingas pasėlių piktžolėtumas kukurūzų biomasės derliui, matyti iš ekspedicinių tyrimų duomenų (1 lentelė).
Gerai žinome, kad ūkininkai puikiai išmano augalininkystės verslą, tačiau nutarėme dar kartą pakartoti svarbiausius augalininkystės darbus šių metų gegužės pirmąją dekadą:
• baigėsi optimalus vasarinių miežių salyklui ir vasarinių kviečių sėjos laikas. Tolimesnė šių augalų sėja ekonomiškai netikslinga;
• baigti purkšti žieminių rapsų pasėlius prieš jų žydėjimą;
• baigti pagrindinį žieminių kviečių tręšimą azoto trąšomis;
• tęsti žieminių kviečių purškimą herbicidais bei augimo reguliatoriais;
• užbaigti vasarinių miežių pašarui sėją;
• užbaigti cukrinių runkelių sėją iki gegužės 5 d.;
• užbaigti kukurūzų silosui sėją;
• tęsti vasarinių rapsų sėją;
• baigti pasėtų vasarinių rapsų tręšimą azoto trąšomis;
• baigti vasarinių javų tręšimą azoto trąšomis;
• tęsti anksti pasėtų vasarinių rapsų purškimą pesticidais;
• pradėti anksti pasėtų salyklinių miežių purškimą herbicidais;
• pradėti anksti pasėtų cukrinių runkelių purškimą herbicidais;
• pradėti vešlių žieminių kviečių purškimą amino rūgštimis ir mikroelementais.
Vienas iš variantų gali būti: Terra sorb foliar + Plonvit javams + Mangano chelatas + karbamidas. Galimas variantas su mikroelementų trąša Arvi mikro plius + Magnis super + Tytanit + karbamidas. Pasitarus su konsultantais galima pagaminti mikroelementų mišinį, labiausiai atitinkantį augalų būklę.
Balandžio viduryje buvę šalti orai labai pristabdė žieminių rapsų augimą bei vystymąsi. Nors mėnesio pabaigoje orai ir sušilo, tačiau žieminiai rapsai pradės žydėti: ankstyvos sėjos – gegužės 3 -6 d.; optimalaus sėjos laiko – gegužės 5 - 7 d.; o vėlyvos sėjos gegužės 7 - 10 d. Vadinasi, šią dekadą svarbiausias darbas - žieminių rapsų purškimas prieš žydėjimą amino rūgščių, azoto, sieros, boro bei insekticido mišiniu. Galimi du atvejai. Silpnesnius pasėlius reikėtų apipurkšti Terra sorb foliar – 1,0 l ha-1 + Magnis super – 5,0 kg ha-1 + Bortit plius – 1,0 l ha-1 + karbamidas - 5-10 kg ha-1 + Karate Zeon - 0,15 kg ha-1 mišiniu. Vešlesnius žieminių rapsų pasėlius reikėtų apipurkšti Terra sorb foliar – 1,5 l ha-1 + amonio sulfatas - 15 kg ha-1 + Plonvit rapsams – 1,5 l ha-1 + Bortit plius -1 l ha-1 + Karate Zeon - 0,15 kg ha-1 mišiniu.
Dėl straipsnio apimties nekalbėsime apie žieminių kviečių tręšimą azotu bei jų purškimą pesticidais (apie tai buvo kalbama praeitame straipsnyje), tačiau priminsime vasarojaus tręšimo ypatumus tausojančios agrotechnikos sąlygomis. Svarbiausias šių metų reikalavimas, nustatant tręšimo normas ir pasirenkant trąšų formas, yra iš esmės sumažinti tręšimo sąnaudas. Nemaža dalis ūkininkų, siekdami sumažinti išlaidas, yra nusprendę vasarojų tręšti tik azoto trąšomis. Manome, kad tai nėra geras pasirinkimas, nedideli fosforo, kalio ar magnio kiekiai yra būtini, norint gauti nors vidutinius derlius. Labiausiai šios trąšos yra reikalingos pirmaisiais augalo vystymosi etapais. Pateikiame keletą vasarojaus tręšimo pavyzdžių.
Vasariniai kviečiai:
• Siūloma tręšimo norma - N135P20K30;
• Trąšų formos ir kiekiai - 500 kg ha-1 kompleksinės trąšos NPK 20-6-6+S14 + skystoji azoto trąša ‚Atgaiva-28‘ - 100 l ha-1;
• Tręšimo kaina – 600 Lt ha-1;
• Galimas derliaus priedas – 3,0 t ha-1.
Vasariniai miežiai pašarui:
• Siūloma tręšimo norma - N100P30K30;
• Trąšų formos ir kiekiai - 500 kg ha-1 kompleksinės trąšos NPK 20-6-6+S14;
• Tręšimo kaina – 520 Lt ha-1;
• Galimas derliaus priedas – 2,5 - 3,0 t ha-1.
Vasariniai kvietrugiai:
• Siūloma tręšimo norma - N100P12K12;
• Trąšų formos ir kiekiai - 200 kg ha-1 kompleksinės trąšos NPK 20-6-6+S14 + skystoji azoto trąša ‚Atgaiva-28‘ - 200 l ha-1;
• Tręšimo kaina – 350 Lt ha-1;
• Galimas derliaus priedas – 3,0 t ha-1.
Vasariniai rapsai:
• Siūloma tręšimo norma - N135P20K30;
• Trąšų formos ir kiekiai - 500 kg ha-1 kompleksinės trąšos NPK 20-6-6+S14 + Amonio salietra 100 kg ha-1;
• Tręšimo kaina – 600 Lt ha-1;
• Galimas derliaus priedas – 1,5 - 2,0 t ha-1.
Vasariniai rapsai užimtajame pūdyme:
• Siūloma tręšimo norma - N100P0K0;
• Trąšų formos ir kiekiai - amonio salietra 300 kg ha-1 arba skystoji azoto trąša ‚Atgaiva-28‘ - 300 l ha-1;
• Tręšimo kaina - 250 Lt ha-1 – tręšiant amonio salietra ir 210 Lt ha-1 tręšiant Atgaiva-28;
• Galimas derliaus priedas – 1,0 - 1,5 t ha-1.
Kukurūzai silosui:
• Siūloma tręšimo norma - N175P50K70;
• Trąšų formos ir kiekiai - 500 kg ha-1 kompleksinės trąšos NPK 17-10-14+S11+Zn 0,015 + skystoji azoto trąša ‚Atgaiva‘-28 - 300 l ha-1;
• Tręšimo kaina – 1000 Lt ha-1;
• Galimas derliaus priedas – 20 t ha-1.
Antrasis darbas pagal augalininkystės svarbą gegužės pirmąją dekadą yra kukurūzų sėja. Žinoma, kad tik nedaugelis ūkininkų sėja kukurūzus. Tačiau dabar, kada pieno supirkimo kainos yra žemos, aukštos kokybės kukurūzų silosas melžiamų karvių racione ne tik padidina pieno išmilžius, bet ir sumažina savikainą.
Kukurūzų augintojų tikslas: išauginti ne mažesnį kaip 45 t ha-1 kukurūzų biomasės derlingumą, kuriame būtų 30 - 35% sausųjų medžiagų, o jų energetinė vertė (NEL) siektų 6,6-6,8 MJ kg-1 SM. Organinės masės virškinamumas turi viršyti 70%. Tokie kukurūzų biomasės kokybės rodikliai gali būti pasiekiami, jei burbuolės pasiekia pilną vaškinę brandą, o bendroje biomasėje jų būna virš 50%.
Dirvožemiai. Kukurūzai nelabai jautrūs dirvožemių derlumui. Jie daugiau reikalauja aukštesnio dirvų sukultūrinimo, o ne jų derlumo. Jiems geriausia tinka sukultūrinti (mažai piktžolėti, geros struktūros) lengvo priemolio bei priesmėlio dirvožemiai, kurių reakcija aukštesnė nei pH 5,5. Parenkant kukurūzams dirvas, taip pat reikia skirti dėmesį jų temperatūros bei drėgmės režimui. Netinka ilgai nesušylančios bei užmirkstančios dirvos. Nepatartina kukurūzų sėti į vėjuotas ar šiaurinio šlaito dirvas. Žinant, kad kukurūzai jautrūs šalnoms, nerekomenduojama jų sėti į dirvas, pritraukiančias šalnas (durpžemiai, smėliai).
Vieta sėjomainoje. Kukurūzai nekelia didesnių reikalavimų priešsėliams, bet yra pakankamai jautrūs auginimo technologijai. Atsargiai reikėtų žiūrėti į priešsėlius, kuriuose nebuvo pilnai sunaikintos piktžolės arba jų derliaus nuėmimo metu stipriai išvažinėtos dirvos, blogai paskleisti šiaudai. Tradicinis kukurūzų priešsėlis – varpiniai javai. Nederėtų kukurūzų sėti po spragšių mėgstamų augalų (daugiametės žolės, bulvės, dirvonai). Kukurūzai yra neblogi priešsėliai visiems pavasarį sėjamiems augalams, tačiau geriausi rezultatai gaunami, jei po jų sėjami vasariniai rapsai.
Tręšimas. Kukurūzai išaugina didžiausius biomasės derlius Lietuvoje, todėl jie ir reikalauja didelių tręšimo normų. Kukurūzų minimalius biologinius poreikius beveik tenkina N175P50K70 tręšimo norma. Kukurūzus taip pat būtina tręšti boro, mangano, cinko ir vario trąšomis.
Sėjos laikas. Sėjos pradžią apsprendžia dirvos temperatūra sėjos gylyje (>10oC), bet norint išauginti aukštos kokybės kukurūzų biomasę, juos būtina pasėti bent iki gegužės 5-10 d.
Sėklų norma. Esant buvusiems daugiamečiams klimatinių sąlygų rodikliams, kada šilumos kiekis stipriai atsiliko nuo kritulių kiekio, optimalus kukurūzų pasėlių tankumas – 80 - 90 tūkst. vnt. ha-1. Dabar reikėtų siekti 70 - 75 tūkst. vnt. ha-1 pasėlio tankumo. Toks pasėlio tankumas yra atsparesnis pastaraisiais metais dažnai pasikartojančioms sausroms. Sėjos norma – 85 - 95 tūkst. vnt. ha-1 sėklų.
Sėklų įterpimo gylis. Biologine prasme optimalus sėjos gylis 3 - 5 cm. Dėl šalnų pavojaus kukurūzus reikėtų sėti 5 - 7 cm gyliu.
Žinoma, kad pietiniuose rajonuose kukurūzus pradėjo sėti dar balandžio viduryje. Tiesa, tokių ūkininkų buvo nedaug. Tačiau balandžio trečios dekados šilti orai paskatino šių pasėlių sudygimą. Pasėliai sudygo, laikas galvoti apie jų priežiūrą. Todėl nutarėme priminti pagrindinius kukurūzų pasėlių priežiūros punktus:
1. pasėjus kukurūzus rekomenduojamu 5 - 7 cm gyliu, jų voluoti nereikia;
2. sekliai pasėtų (2 -4 cm) kukurūzų laukas voluojamas jei dirva yra grumstuota arba dirvos paviršius yra išdžiūvęs giliau nei 3 cm;
3. jei dirvos (sėjos gyliu) temperatūra neviršija 10 oC, kukurūzų dygimas labai užsitęsia, o piktžolės dygsta, tada laukas akėjamas. Akėti galima ir po kukurūzų sudygimo, jiems turint 3 - 4 lapelius;
4. kukurūzams ir piktžolėms sudygus, atliekama pasėlių tankumo ir piktžolių apskaita. Pasirenkami herbicidai;
5. sudygę kukurūzai yra jautrūs šalnoms. Jei šalnos stipriai pažeidžia lapelius, pasėlius būtina gydyti. Gerą efektą duoda pasėlių purškimas Atgaiva-2 - 25-40 l ha-1 ir ARVI mikro plius 3-5 kg ha-1 mišiniu;
6. jei kukurūzų augalai dėl nepakankamai šiltų orų silpnai auga, juos reikia tręšti per lapus azoto, kalio, magnio bei boro turinčiomis trąšomis;
7. jei 10-12 dienų iki žydėjimo ir šio proceso metu vidutinė paros temperatūra yra žemesnė nei 16oC, kukurūzų pasėlius būtina patręšti per lapus azoto, kalio, boro, cinko bei mangano turinčiomis trąšomis;
Manome, kad visi kukurūzų augintojai žino, kad šie augalai labiausiai jautrūs piktžolėms. Kukurūzai ilgai (14-20 dienų) dygsta, o po sudygimo dar apie tris savaites silpnai auga, todėl piktžolėms įsigalėti kukurūzų pasėliuose yra palankiausios sąlygos. Kaimyninių šalių fermeriai jau seniai įsitikinę, kad kukurūzų pasėliai herbicidais privalo būti purškiami ne mažiau kaip 2 kartus, nes tik tada galima suformuoti mažai piktžolėtus pasėlius. Kokią įtaką turi skirtingas pasėlių piktžolėtumas kukurūzų biomasės derliui, matyti iš ekspedicinių tyrimų duomenų (1 lentelė).
|
LŽŪU ŽŪ Mokslo ir technologijų parkas
Prof. Albinas Šiuliauskas
Doc. Vytautas Liakas
Prof. Albinas Šiuliauskas
Doc. Vytautas Liakas
