|
Pagaliau į Lietuvą sugrįžo pavasaris. Šilti ir saulėti orai džiugina ne tik miestų gyventojus, bet ir žemdirbius. Beveik visoje Lietuvoje atsinaujino pavasarinė žiemkenčių vegetacija. Pirmieji žieminių rapsų ir žieminių javų pasėlių įvertinimai parodė, kad didžioji dalis pasėlių peržiemojo sėkmingai. Apklausos rodo, kad šį pavasarį ūkininkai nusprendė taupyti fosforo bei kalio trąšas ir gausiau tręšti azoto trąšomis. Tokį pasirinkimą dažniausiai lėmė trąšų kainos, kurios beveik visiškai neatitinka atsipirkimo galimu gauti derliaus priedu. Paskaičiuota, kiek vidutiniškai kainuoja pagrindiniai maistiniai elementai įvairių firmų siūlomose mineralinėse trąšose. Azoto kilogramas trąšose vidutiniškai įvertintas 3,0 Lt, fosforo (P2O5) – 3,4, kalio (K2O) – 3,2, o siera – 0,8 Lt. Tuo tarpu fosforo trąšų atsipirkimas žieminių kviečių derliaus priedu tesudaro 70 proc. azoto efektyvumo. Dar mažesnis kalio trąšų efektyvumas – 45 proc. azoto efektyvumo. Todėl ūkininkai ir tręšia žiemkenčius tik azoto trąšomis. Ir tik atskiruose ūkiuose startiniam žieminių rapsų bei žieminių kviečių tręšimui skyrė 150 – 200 kg/ha kompleksinių trąšų NPK 20-6-6+S15, kur fosforo kilogramas tekainuoja – 2,5, o kalio – 2,8 Lt.
Pirmasis pavasarinis žiemkenčių tręšimas jau eina į pabaigą, laikas pradėti ruoštis vasarojaus sėjai. Nors Lietuva ir maža, bet klimatinės-dirvožeminės sąlygos labai įvairios. Vasarojaus rūšinė struktūra taip pat įvairi. Todėl pateikti tikslias rekomendacijas, kada reikia pradėti sėti atskirus augalus, sunku. Tik priminsime vasarojaus sėjos laiko prioritetus:
1.Vasariniai miežiai salyklui.
2. Vasariniai kviečiai.
3.Vasariniai miežiai pašarui.
4.Cukriniai runkeliai.
5. Vasariniai rapsai.
6. Ankštiniai javai.
7. Bulvės.
8. Kukurūzai silosui.
Labiausiai jautrūs sėjos vėlavimui yra salykliniai miežiai bei vasariniai kviečiai. Šiame straipsnyje aptarsime salyklinių miežių sėjos klausimus.
Prieš apsisprendžiant, sėti ar ne salyklinius miežius, reikia įsitikinti ar ūkyje yra jiems tinkamų dirvožemių.
Miežiai labai reiklūs dirvožemių derlumui (našumui) ir jo sukultūrinimui. Lietuvoje didesnius reikalavimus dirvožemių derlumui kelia tik kviečiai ir cukriniai runkeliai. Sumažėjus grūdų supirkimo ir esant aukštokoms trąšų bei pesticidų kainoms, miežius salyklo gamybai ekonomiškai tikslinga auginti tik dirvožemiuose, kurių našumo boniteto balai viršija 42 balus. Tokio derlumo dirvožemiuose yra didelė tikimybė išauginti 5 - 6 t/ha salyklinių miežių derlių. Be abejo, pardavimui skirtų grūdų tada bus apie 4,5 - 5,5 t/ha, būtent toks derlingumas bus ekonomiškai efektyvus.
Salyklinių miežių negalima sėti į smėlio bei užpelkėjusius dirvožemius. Nerekomenduojama sėti į rūgštokas (pH 5,5 ir mažiau) bei žemo humusingumo ( mažiau 1,8 %) dirvas.
Veislės. Iš didelio sąrašo Lietuvoje registruotų vasarinių miežių, skirtų salyklo gamybai, tik viena veislė – ‚Barke‘ yra labiausiai perkama salyklo gamintojų. Aštuonis metus auginama Lietuvoje ši veislė pamažu užleidžia vietą naujoms veislėms. AB „Linas Agro“, kartu su UAB „Viking Malt“, nuo 2009 metų noriai imasi auginti ir perdirbti labai perspektyvią, derlingą ir ES šalyse jau populiarią salyklinių miežių veislę ‚Tipple‘. Pasirinkimą auginti būtent tik šias veisles apsprendžia salyklo gamybos įmonės, nes veislės ypatumų skirtumai iš esmės gali įtakoti salyklo gamybos technologinius parametrus.
Tręšimas. Vienas iš svarbiausių salyklinių miežių auginimo agrotechnikos elementų yra sugebėjimas teisingai apskaičiuoti trąšų normas bei parinkti tinkamas trąšų formas bei išbėrimo laiką. Pagrindinis tikslas – kad azoto trąšas augalai naudotų grūdų masės didinimui, ir neturėtų įtakos baltymų kiekiui grūduose. Tai padaroma, tręšiant perteklinėmis fosforo, kalio ir tik minimaliomis azoto trąšų normomis. Salyklinių miežių tręšimas perteklinėmis PK trąšų normomis (lyginant su azoto trąšomis) didina išaugintų grūdų sėklinę kokybę, mažina baltymų kiekį juose bei jų užsikrėtimą ligomis. Todėl aukštesnė tikimybė išauginti salyklo gamybos reikalavimus atitinkančius grūdus yra tik pasėlius patręšus N40-60P80-100K120-150. Be abejo, tręšimo normas būtina tikslinti kiekviename lauke atskirai. AB „Linas Agro“ gamybiniuose bandymuose nuo 2008 metų atnaujino tręšimo metodiką. Jos esmė: trąšos NPK 8-20-30 įterpiamos rudenį - spalio mėnesį. Taip pat naujovė yra ir amonio sulfato NS-21-23 įterpimas iki sėjos, bet ne vėliau, kaip iki balandžio 20-25 d. Tokia technologija leidžia Lietuvos sąlygomis užauginti ne mažiau 5,0- 6,0 t ha-1 tinkamų salyklo gamybai miežių. Ūkiai, kurie rudenį nesuspėjo įnešti į dirvą fosforo kalio trąšas, tai daro pavasarį prieš pavasarinį dirvos purenimą. Vienam hektarui reikėtų skirti 400 kg kompleksinių trąšų NPK 8-20-30, o po sėjos dar išberti 100 kg amonio sulfato. Visiškai suprantama žemdirbių nuostaba, kad šiais metais siūlomos tokios aukštos tręšimo normos. Tačiau norint išauginti salyklo gamybai tinkamus miežių grūdus, tręšiant mažomis fosforo ir kalio trąšų normomis, nėra jokios galimybės. Tačiau po taip patręštų salyklinių miežių, kitais metais sėjant vasarinius rapsus, jiems galima visai neskirti fosforo bei kalio trąšų. Tokiu atveju salyklinių miežių auginimo išlaidos neatrodys tokios didelės. Po vasarinių rapsų vėl galima sėti salyklinius miežius. Apie vasarinių rapsų kaip priešsėlių tinkamumą galima spręsti iš 1 lentelėje pateiktų duomenų.
Pirmasis pavasarinis žiemkenčių tręšimas jau eina į pabaigą, laikas pradėti ruoštis vasarojaus sėjai. Nors Lietuva ir maža, bet klimatinės-dirvožeminės sąlygos labai įvairios. Vasarojaus rūšinė struktūra taip pat įvairi. Todėl pateikti tikslias rekomendacijas, kada reikia pradėti sėti atskirus augalus, sunku. Tik priminsime vasarojaus sėjos laiko prioritetus:
1.Vasariniai miežiai salyklui.
2. Vasariniai kviečiai.
3.Vasariniai miežiai pašarui.
4.Cukriniai runkeliai.
5. Vasariniai rapsai.
6. Ankštiniai javai.
7. Bulvės.
8. Kukurūzai silosui.
Labiausiai jautrūs sėjos vėlavimui yra salykliniai miežiai bei vasariniai kviečiai. Šiame straipsnyje aptarsime salyklinių miežių sėjos klausimus.
Prieš apsisprendžiant, sėti ar ne salyklinius miežius, reikia įsitikinti ar ūkyje yra jiems tinkamų dirvožemių.
Miežiai labai reiklūs dirvožemių derlumui (našumui) ir jo sukultūrinimui. Lietuvoje didesnius reikalavimus dirvožemių derlumui kelia tik kviečiai ir cukriniai runkeliai. Sumažėjus grūdų supirkimo ir esant aukštokoms trąšų bei pesticidų kainoms, miežius salyklo gamybai ekonomiškai tikslinga auginti tik dirvožemiuose, kurių našumo boniteto balai viršija 42 balus. Tokio derlumo dirvožemiuose yra didelė tikimybė išauginti 5 - 6 t/ha salyklinių miežių derlių. Be abejo, pardavimui skirtų grūdų tada bus apie 4,5 - 5,5 t/ha, būtent toks derlingumas bus ekonomiškai efektyvus.
Salyklinių miežių negalima sėti į smėlio bei užpelkėjusius dirvožemius. Nerekomenduojama sėti į rūgštokas (pH 5,5 ir mažiau) bei žemo humusingumo ( mažiau 1,8 %) dirvas.
Veislės. Iš didelio sąrašo Lietuvoje registruotų vasarinių miežių, skirtų salyklo gamybai, tik viena veislė – ‚Barke‘ yra labiausiai perkama salyklo gamintojų. Aštuonis metus auginama Lietuvoje ši veislė pamažu užleidžia vietą naujoms veislėms. AB „Linas Agro“, kartu su UAB „Viking Malt“, nuo 2009 metų noriai imasi auginti ir perdirbti labai perspektyvią, derlingą ir ES šalyse jau populiarią salyklinių miežių veislę ‚Tipple‘. Pasirinkimą auginti būtent tik šias veisles apsprendžia salyklo gamybos įmonės, nes veislės ypatumų skirtumai iš esmės gali įtakoti salyklo gamybos technologinius parametrus.
Tręšimas. Vienas iš svarbiausių salyklinių miežių auginimo agrotechnikos elementų yra sugebėjimas teisingai apskaičiuoti trąšų normas bei parinkti tinkamas trąšų formas bei išbėrimo laiką. Pagrindinis tikslas – kad azoto trąšas augalai naudotų grūdų masės didinimui, ir neturėtų įtakos baltymų kiekiui grūduose. Tai padaroma, tręšiant perteklinėmis fosforo, kalio ir tik minimaliomis azoto trąšų normomis. Salyklinių miežių tręšimas perteklinėmis PK trąšų normomis (lyginant su azoto trąšomis) didina išaugintų grūdų sėklinę kokybę, mažina baltymų kiekį juose bei jų užsikrėtimą ligomis. Todėl aukštesnė tikimybė išauginti salyklo gamybos reikalavimus atitinkančius grūdus yra tik pasėlius patręšus N40-60P80-100K120-150. Be abejo, tręšimo normas būtina tikslinti kiekviename lauke atskirai. AB „Linas Agro“ gamybiniuose bandymuose nuo 2008 metų atnaujino tręšimo metodiką. Jos esmė: trąšos NPK 8-20-30 įterpiamos rudenį - spalio mėnesį. Taip pat naujovė yra ir amonio sulfato NS-21-23 įterpimas iki sėjos, bet ne vėliau, kaip iki balandžio 20-25 d. Tokia technologija leidžia Lietuvos sąlygomis užauginti ne mažiau 5,0- 6,0 t ha-1 tinkamų salyklo gamybai miežių. Ūkiai, kurie rudenį nesuspėjo įnešti į dirvą fosforo kalio trąšas, tai daro pavasarį prieš pavasarinį dirvos purenimą. Vienam hektarui reikėtų skirti 400 kg kompleksinių trąšų NPK 8-20-30, o po sėjos dar išberti 100 kg amonio sulfato. Visiškai suprantama žemdirbių nuostaba, kad šiais metais siūlomos tokios aukštos tręšimo normos. Tačiau norint išauginti salyklo gamybai tinkamus miežių grūdus, tręšiant mažomis fosforo ir kalio trąšų normomis, nėra jokios galimybės. Tačiau po taip patręštų salyklinių miežių, kitais metais sėjant vasarinius rapsus, jiems galima visai neskirti fosforo bei kalio trąšų. Tokiu atveju salyklinių miežių auginimo išlaidos neatrodys tokios didelės. Po vasarinių rapsų vėl galima sėti salyklinius miežius. Apie vasarinių rapsų kaip priešsėlių tinkamumą galima spręsti iš 1 lentelėje pateiktų duomenų.
|
Sėjos laikas. Bandymų duomenys rodo, kad nespėjus salyklinius miežius pasėti iki balandžio 25-30 dienos, sėti juos vėliau yra rizikinga, nes galima negauti reikiamos kokybės grūdų.
Sėklų normos. Vasarinių miežių auginamų salyklui pasėlio tankumas turi būti didesnis nei miežių, auginamų pašarui. Tai galima paaiškinti tuo, kad tankesniuose pasėliuose būna didesnė varpų iš pagrindinio stiebo sudedamoji dalis. Grūdai, gauti iš pagrindinio stiebo, visada būna ir stambesni, ir mažiau baltymingi. Mūsų rekomenduojamos sėklų normos pateiktos 2 lentelėje.
Sėklų normos. Vasarinių miežių auginamų salyklui pasėlio tankumas turi būti didesnis nei miežių, auginamų pašarui. Tai galima paaiškinti tuo, kad tankesniuose pasėliuose būna didesnė varpų iš pagrindinio stiebo sudedamoji dalis. Grūdai, gauti iš pagrindinio stiebo, visada būna ir stambesni, ir mažiau baltymingi. Mūsų rekomenduojamos sėklų normos pateiktos 2 lentelėje.
|
Plačiau vasarinių miežių, skirtų salyklo gamybai, pasėlių priežiūros darbus aptarsime gegužės mėnesio pradžioje.
