|
Lietuvos ūkininkai jau pasiilgo pavasario su jį lydinčiais pirmaisiais žiemkenčių bei ilgamečių žolynų priežiūros darbais. Tačiau, priešingai nei 2008 metais šilti orai neskuba ateiti į Lietuvą.. Nežiūrint užsitęsusios žiemos pabaigos, reikia tikėtis, kad už kokių 10-15 dienų orai iš esmės sušils ir prasidės pavasario darbai mūsų laukuose. Pirmieji iš jų visada būna daugiamečių žolynų bei žiemkenčių tręšimas. Būtent apie šiuos darbus ir norime šiame straipsnyje pakalbėti.
Žieminiai rapsai. Beveik pusė žieminių rapsų pasėlių yra kritinėje būklėje, kada yra neaišku, ar juose esantys augalai sugebės atnaujinti pavasarinę vegetaciją. Iki kovo vidurio didesnėje šalies teritorijos dalyje dirvožemiai dar nebuvo laisvi nuo įšalo. Dėl to 0-15 cm gyliu žemės paviršius perpildytas vandeniu. Žieminių rapsų šaknys tiesiogine prasme mirksta vandenyje. Deguonies trūkumas stabdo šaknų sistemos atsinaujinimą. Kol orų temperatūra neviršija +50C ir mikroorganizmų veikla labai menka, pavojus rapsų augalams yra tik vidutinio lygio. Tačiau įdienojus orai gali sušilti ir jie sušildys dirvos paviršių, tada rapsų šaknys pradės rūgti. Pirmiausia žus šaknų plaukeliai, kurie ir palaiko šaknų įsitvirtinimą žemėje. Nors žieminių rapsų augalai ir praranda kontaktą su dirvožemiu, bet viršutinė pagrindinės šaknies dalis dar būna gyva ir prasideda pavasarinių lapelių augimas. Optinė apgaulė. Toks „prarūgęs“ pasėlis neišgyvens, nes apatinė šaknies dalis pradeda pūti ir kaip ta gangrena kyla į viršų ir augalas žūsta. Todėl atsakyti į klausimą, ar verta tręšti stipriai pažeistą žieminių rapsų lauką, būtina įsitikinti, ar yra gyvi šaknų plaukeliai. Tai padaroma bandant išrauti rapsų augalus. Jei rapsai labai lengvai išsirauna, tręšimo pradžią reikia atidėti, kol visiškai neįsitikinsite, kad pasėlis tikrai išgyvens.
Nusprendus, kad apžiūrimame lauke žieminių rapsų augalų išliks nemažiau kaip 10-15 vnt./m2, galima pradėti nustatinėti būsimą pavasarinio tręšimo sistemą. Esant išretėjusiam pasėliui su lengvai pažeistais augalais, pirmajam ankstyvajam tręšimui geriausiai tiktų amonio sulfatas 200-250 kg/ha. Vegetacijai pilnai prasidėjus (balandžio 7-12) pasėlį tręšiame azoto trąšomis nemažesne nei 120 kg/ha azoto norma. Trąšų formos – KAS (Atgaiva-28)arba amonio salietra. Apie papildomą tręšimą azoto trąšomis bus galima spręsti po 10-12 dienų, kada galutinai bus aišku išlikusių gyvų augalų skaičius ir jų išsivystymo laipsnis.
Mažai nukentėjusius žieminių rapsų pasėlius pradedame tręšti tik visiškai atsinaujinus vegetacijai (balandžio pirmoji pusė). Azoto tręšimo norma apskaičiuojam pagal formulę:
N=55D-n,
čia N – azoto tręšimo norma kg/ha; D – planuojamas sėklų derlius t/ha; n - mineralinio azoto kiekis dirvoje kg/ha.
Atskiruose šalies regionuose, kuriuose sausio- vasario mėnesiais buvo susidariusi sniego danga ir įšalas dirvoje jau buvo ištirpęs iki kovo 20 d., žieminių rapsų pasėliai nukentės mažai. Tokių pasėlių ypač daug Kauno apskrities ūkiuose. Tada reikėtų pasvarstyti, ar nereikėtų tokiems pasėliams skirti papildomas fosforo ir kalio trąšų normas, nes praėjusį rudenį dauguma ūkininkų rapsus tręšė sumažintomis PK tręšimo normomis. Mūsų nuomone, geros būklės žieminius rapsus derėtų balandžio pirmą dekadą patręšti 200-300 kg/ha kompleksine trąša N20P6K6S15. Tręšiant šia trąša rapsus aprūpintume visais pagrindiniais makro elementais reikalingais ankstyvajam augimui. Vėliau (balandžio viduryje) išbertume likusią azoto trąšų normos dalį.
Balandžio mėnesio pirmąją pusę derėtų atlikti ir pirmąjį žieminių rapsų pasėlių tręšimą mikroelementinėmis trąšomis.Ankstyvajam tręšimui mikroelementais geriausiai tinka ARVI mikro kompleksas. Tręšiant šiuo mikroelementų kompleksu, pasiekiame du tikslus. Pirma - pamaitiname augalus startine tręšimo norma, o antra – stipriai stimuliuojame pavasarinį butonų formavimąsi.Žieminiams rapsams, pradėjus formuoti stiebą bei žiedyną, reikia nemažai boro, magnio bei sieros. Šiame jų augimo tarpsnyje pasėlius reikėtų nupurkšti Bortito (1 kg ha1) +Magnio sulfato (3-5kg ha1) + vieno iš insekticidų tirpalais. Žieminiams rapsams pasiekus pilnos butanizacijjos tarpsnį, pasėlys purškiamas mikroelementų kompleksu Planvit rapsams.
Žieminiai kviečiai. Žieminių kviečių pasėlių dabartinė būklė taip pat nėra džiuginanti. Nors iš visų miglinių javų žieminiai kviečiai yra atspariausi drėgmės pertekliui dirvožemiuose, tačiau dalis jų pasėlių yra stipriai nukentėję. Todėl vėlyvos sėjos ir stipriau pažeistus žieminių kviečių pasėlius pirmiausiai reikėtų nupurkšti gydomuoju tirpalu Atgaiva-2 40 l/ha + ARVI miikro 3,0 kg ha1. Ši agropriemonė paspartintų šaknų sistemos atsinaujinimą, sustabdytų galimą pasėlių išretėjimą. Pasėliams, kurie praėjusį rudenį buvo ne patręšti arba tręšti mažomis PK trąšų normomis derėtų išberti ARVI fertis gaminamos trąšos NPKS 20-6-6-15 200-300kg ha-1. Vėliau žieminius kviečius tręštume azoto trąšomis. Pirmajam ankstyvajam kviečių tręšimui geriausiai tinka KAS (Atgaiva-28) , kuris ne tik greitai pamaitina augalus ir per lapus, ir per šaknis, bet ir dalinai dezinfekuoja esamas po žiemos žaizdeles. Optimali KAS (Atgaiva-28)tręšimo norma – 300kg/ha.
Antrajam žieminių kviečių tręšimui (balandžio pabaiga-gegužės pradžia) galima skirti tiek skystas, tiek birias azoto trąšas. Azoto trąšų norma pirmajam pavasariniam tręšimui apskaičiuojama pagal tokią formulę:
N=25D-n,
čia N – azoto tręšimo norma kg/ha; D – planuojamas derlingumas t/ha; n - mineralinio azoto kiekis dirvoje kg/ha.
Vėlyvojo (gegužės vidurys), ar papildomo tręšimo per lapus (birželio 1-15d.) tręšimo normas skaičiuojame pagal faktinę pasėlių būklę. Vešlesnius pasėlius derėtų patręšti ir mikroelementų kompleksu Planvit javams – 1,5 l ha1.
Daugiamečiai žolynai. Beveik kiekvieną pavasarį pavasarinis tręšimas prasideda būtent nuo šių augalų grupės – pievos, ganyklos, daugiametės žolės. Mūsų ekspediciniai tyrimai rodo, kad absoliuti daugiamečių žolynų dalis 2008 m rudenį taip ir liko nepatręšti PK trąšomis.Bandymų duomenys rodo, kad tręštų tik azoto trąšomis daugiamečių žolynų derliai būna 25 – 35 proc. žemesni nei patręštų pilnu makro ir mikro trąšų kompleksu. Žinome, kad trąšos dar yra brangokos, tačiau pienininkystės krypties ūkininkai turi suprasti, kad žoliniai pašarai ne tik yra būtini galvijų racione, bet ir jie yra pigiausi tarpe visų pašarų. Todėl siūlome jau balandžio pirmomis dienomis pradėti tręšti ganyklas, pievas ir daugiametes žolias viena iš kompleksinių trąšų, turinčių visą kompleksą augalų maistinių elementų.Viena iš pigiausių kompleksinų trąšų yra ARVI fertis gaminama trąša NPKS 20-6-6-15. Pirmajam žolynų patręšimui reikėtų skirti 300 kg ha-1 šios trąšos.
Prof. Albinas Šiuliauskas
Doc. Vytautas Liakas
Dr. Virgilijus Paltanavičius
Žieminiai rapsai. Beveik pusė žieminių rapsų pasėlių yra kritinėje būklėje, kada yra neaišku, ar juose esantys augalai sugebės atnaujinti pavasarinę vegetaciją. Iki kovo vidurio didesnėje šalies teritorijos dalyje dirvožemiai dar nebuvo laisvi nuo įšalo. Dėl to 0-15 cm gyliu žemės paviršius perpildytas vandeniu. Žieminių rapsų šaknys tiesiogine prasme mirksta vandenyje. Deguonies trūkumas stabdo šaknų sistemos atsinaujinimą. Kol orų temperatūra neviršija +50C ir mikroorganizmų veikla labai menka, pavojus rapsų augalams yra tik vidutinio lygio. Tačiau įdienojus orai gali sušilti ir jie sušildys dirvos paviršių, tada rapsų šaknys pradės rūgti. Pirmiausia žus šaknų plaukeliai, kurie ir palaiko šaknų įsitvirtinimą žemėje. Nors žieminių rapsų augalai ir praranda kontaktą su dirvožemiu, bet viršutinė pagrindinės šaknies dalis dar būna gyva ir prasideda pavasarinių lapelių augimas. Optinė apgaulė. Toks „prarūgęs“ pasėlis neišgyvens, nes apatinė šaknies dalis pradeda pūti ir kaip ta gangrena kyla į viršų ir augalas žūsta. Todėl atsakyti į klausimą, ar verta tręšti stipriai pažeistą žieminių rapsų lauką, būtina įsitikinti, ar yra gyvi šaknų plaukeliai. Tai padaroma bandant išrauti rapsų augalus. Jei rapsai labai lengvai išsirauna, tręšimo pradžią reikia atidėti, kol visiškai neįsitikinsite, kad pasėlis tikrai išgyvens.
Nusprendus, kad apžiūrimame lauke žieminių rapsų augalų išliks nemažiau kaip 10-15 vnt./m2, galima pradėti nustatinėti būsimą pavasarinio tręšimo sistemą. Esant išretėjusiam pasėliui su lengvai pažeistais augalais, pirmajam ankstyvajam tręšimui geriausiai tiktų amonio sulfatas 200-250 kg/ha. Vegetacijai pilnai prasidėjus (balandžio 7-12) pasėlį tręšiame azoto trąšomis nemažesne nei 120 kg/ha azoto norma. Trąšų formos – KAS (Atgaiva-28)arba amonio salietra. Apie papildomą tręšimą azoto trąšomis bus galima spręsti po 10-12 dienų, kada galutinai bus aišku išlikusių gyvų augalų skaičius ir jų išsivystymo laipsnis.
Mažai nukentėjusius žieminių rapsų pasėlius pradedame tręšti tik visiškai atsinaujinus vegetacijai (balandžio pirmoji pusė). Azoto tręšimo norma apskaičiuojam pagal formulę:
N=55D-n,
čia N – azoto tręšimo norma kg/ha; D – planuojamas sėklų derlius t/ha; n - mineralinio azoto kiekis dirvoje kg/ha.
Atskiruose šalies regionuose, kuriuose sausio- vasario mėnesiais buvo susidariusi sniego danga ir įšalas dirvoje jau buvo ištirpęs iki kovo 20 d., žieminių rapsų pasėliai nukentės mažai. Tokių pasėlių ypač daug Kauno apskrities ūkiuose. Tada reikėtų pasvarstyti, ar nereikėtų tokiems pasėliams skirti papildomas fosforo ir kalio trąšų normas, nes praėjusį rudenį dauguma ūkininkų rapsus tręšė sumažintomis PK tręšimo normomis. Mūsų nuomone, geros būklės žieminius rapsus derėtų balandžio pirmą dekadą patręšti 200-300 kg/ha kompleksine trąša N20P6K6S15. Tręšiant šia trąša rapsus aprūpintume visais pagrindiniais makro elementais reikalingais ankstyvajam augimui. Vėliau (balandžio viduryje) išbertume likusią azoto trąšų normos dalį.
Balandžio mėnesio pirmąją pusę derėtų atlikti ir pirmąjį žieminių rapsų pasėlių tręšimą mikroelementinėmis trąšomis.Ankstyvajam tręšimui mikroelementais geriausiai tinka ARVI mikro kompleksas. Tręšiant šiuo mikroelementų kompleksu, pasiekiame du tikslus. Pirma - pamaitiname augalus startine tręšimo norma, o antra – stipriai stimuliuojame pavasarinį butonų formavimąsi.Žieminiams rapsams, pradėjus formuoti stiebą bei žiedyną, reikia nemažai boro, magnio bei sieros. Šiame jų augimo tarpsnyje pasėlius reikėtų nupurkšti Bortito (1 kg ha1) +Magnio sulfato (3-5kg ha1) + vieno iš insekticidų tirpalais. Žieminiams rapsams pasiekus pilnos butanizacijjos tarpsnį, pasėlys purškiamas mikroelementų kompleksu Planvit rapsams.
Žieminiai kviečiai. Žieminių kviečių pasėlių dabartinė būklė taip pat nėra džiuginanti. Nors iš visų miglinių javų žieminiai kviečiai yra atspariausi drėgmės pertekliui dirvožemiuose, tačiau dalis jų pasėlių yra stipriai nukentėję. Todėl vėlyvos sėjos ir stipriau pažeistus žieminių kviečių pasėlius pirmiausiai reikėtų nupurkšti gydomuoju tirpalu Atgaiva-2 40 l/ha + ARVI miikro 3,0 kg ha1. Ši agropriemonė paspartintų šaknų sistemos atsinaujinimą, sustabdytų galimą pasėlių išretėjimą. Pasėliams, kurie praėjusį rudenį buvo ne patręšti arba tręšti mažomis PK trąšų normomis derėtų išberti ARVI fertis gaminamos trąšos NPKS 20-6-6-15 200-300kg ha-1. Vėliau žieminius kviečius tręštume azoto trąšomis. Pirmajam ankstyvajam kviečių tręšimui geriausiai tinka KAS (Atgaiva-28) , kuris ne tik greitai pamaitina augalus ir per lapus, ir per šaknis, bet ir dalinai dezinfekuoja esamas po žiemos žaizdeles. Optimali KAS (Atgaiva-28)tręšimo norma – 300kg/ha.
Antrajam žieminių kviečių tręšimui (balandžio pabaiga-gegužės pradžia) galima skirti tiek skystas, tiek birias azoto trąšas. Azoto trąšų norma pirmajam pavasariniam tręšimui apskaičiuojama pagal tokią formulę:
N=25D-n,
čia N – azoto tręšimo norma kg/ha; D – planuojamas derlingumas t/ha; n - mineralinio azoto kiekis dirvoje kg/ha.
Vėlyvojo (gegužės vidurys), ar papildomo tręšimo per lapus (birželio 1-15d.) tręšimo normas skaičiuojame pagal faktinę pasėlių būklę. Vešlesnius pasėlius derėtų patręšti ir mikroelementų kompleksu Planvit javams – 1,5 l ha1.
Daugiamečiai žolynai. Beveik kiekvieną pavasarį pavasarinis tręšimas prasideda būtent nuo šių augalų grupės – pievos, ganyklos, daugiametės žolės. Mūsų ekspediciniai tyrimai rodo, kad absoliuti daugiamečių žolynų dalis 2008 m rudenį taip ir liko nepatręšti PK trąšomis.Bandymų duomenys rodo, kad tręštų tik azoto trąšomis daugiamečių žolynų derliai būna 25 – 35 proc. žemesni nei patręštų pilnu makro ir mikro trąšų kompleksu. Žinome, kad trąšos dar yra brangokos, tačiau pienininkystės krypties ūkininkai turi suprasti, kad žoliniai pašarai ne tik yra būtini galvijų racione, bet ir jie yra pigiausi tarpe visų pašarų. Todėl siūlome jau balandžio pirmomis dienomis pradėti tręšti ganyklas, pievas ir daugiametes žolias viena iš kompleksinių trąšų, turinčių visą kompleksą augalų maistinių elementų.Viena iš pigiausių kompleksinų trąšų yra ARVI fertis gaminama trąša NPKS 20-6-6-15. Pirmajam žolynų patręšimui reikėtų skirti 300 kg ha-1 šios trąšos.
Prof. Albinas Šiuliauskas
Doc. Vytautas Liakas
Dr. Virgilijus Paltanavičius
