|
|
Geriau vėliau, negu niekada
Į seminarą susirinkę žemdirbiai diskutavo apie artėjančią sėją, tuoj pat prasidėsiančius pavasarinio žiemkenčių tręšimo darbus. Žinoma, pats aktualiausias buvo trąšų kainų ir jų poreikio klausimas, todėl visa kalba daugiausia sukosi apie tai.
Šėtos ūkininkas Jonas Samukėnas kalbėjo, kad nežiūrint kaip keisis trąšų kainos, jis savo dirbamuose plotuose tręšimo normų mažinti neketina. „Žemės ūkio kultūras auginti be trąšų – nuostolinga, todėl stengiuosi augalams atiduoti viską, kas priklauso. Visai kitas dalykas yra užaugintos produkcijos supirkimo kainos, juk būtent jos apsprendžia ūkio pelningumą“,- sakė šėtiškis.
Dotnuvos seniūnijoje ūkininkaujantis Algimantas Kižauskas prasitarė, jog jis savo žemėse šiemet tręšimo normas planuoja šiek tiek pakoreguoti. „Viskas priklauso nuo to, kokios klasės produkciją siekiama užauginti. Lietuvoje kol kas pelningiau auginti žemesnės klasės javus, kurie reikalauja mažesnių finansinių įdėjimų ir nors jų supirkimo kaina yra žemesnė, pelnas gaunamas didesnis“,- teigė vienas stambiausių rajono ūkininkų.
Nemaža dalis seminare dalyvavusių ūkininkų trąšomis apsirūpino dar praėjusiais metais, todėl kai Kėdainių „Arvi fertis“ žemdirbių aptarnavimo centro agronomas-konsultantas Aloyzas Vazgys pristatė naująsias „Antikrizinių“ vardu pavadintas trąšas, nuvilnijo apgailestavimo banga. Juk šios gerai tirpstančios trąšos yra žymiai pigesnės ir pagal savo sudėtį atitinka visiems pavasariniam tręšimui keliamiems reikalavimams. Tačiau, kaip sakoma, geriau vėliau negu niekada, be to, rajone tikrai yra ūkininkų kurie iš rudens tinkamai nepasirūpino savo pasėliais.
Trąšų naudojimas – tiesiogiai proporcingas pelnui
Seminare dalyvavęs Lietuvos Žemės Ūkio Universiteto profesorius Albinas Šiuliauskas rajono ūkininkus nuteikė optimistiškai: „Sąlygos ūkininkauti Lietuvoje yra vienos geriausių tarp visų Europos Sąjungos šalių. Pagal agropotencialą, kurį apsprendžia metinis drėgmės bei šilumos kiekis, mūsų šalis užima 3-4 vietą Europoje, todėl sumaniai ūkininkaudami galime tapti lyderiais žemės ūkio produktų auginimo srityje“. Profesorius sakė, kad pagal žemės ūkio augalų auginimo komercinius rodiklius, mūsų ūkiai turi puikias galimybes sėkmingai konkuruoti rinkoje, todėl svarbu teisingai parinkti žemdirbystės technologijas ir su jomis susijusius dalykus.
Kalbėdamas apie šiųmetines agrotechnologijas, prof. A.Šiuliauskas teigė, kad pavasarį tręšiant žiemkenčius ant pašalusios žemės, visiškai pakanka 40-60 kg/ha trąšų normos, nes yra didelė tikimybė, jog nemaža dalis trąšų „pabėgs“ į gruntinius vandenis. Jis taip pat akcentavo, kad šiemet prasidėjus augalų vegetacijai, labai naudinga juos nupurkšti tirpalu „Atgaiva-2“, tai padidintų grūdų skaičių varpose. „Vienas papildomas grūdas varpoje duoda 200 kg/ha didesnį derlių“,- teigė prof. A.Šiuliauskas.
Profesorius aptarė žieminių rapsų auginimo technologijas, akcentuodamas, kad visų kultūrų auginime labiausiai pelną įtakoją trąšos, o po jų seka sėklos bei pesticidai.
Siekiant sumažinti cheminių preparatų naudojimą, prof. A.Šiuliauskas pateikė alternatyvų pasiūlymą: „Vienas stambus ūkininkas, norėdamas sumažinti trąšų naudojimą, savo žemėse sėja žirnius. Liepos vidury, kai iki žirnių brandos lieka apie tris savaites, jis juos užaria, tuo „pamaitindamas“ žemę. Vėliau tokiuose laukuose auginami žieminiai kviečiai duoda 2 t/ha derliaus priedą. Tuomet , įvertinant, kad ūkininkas už žirnių auginimą iš valstybės gauna nemažas tiesiogines išmokas, pasiekiamas puikus rezultatas“.
Verta viską paskaičiuoti
Dalis rajono žemdirbių, ypač praėjusiais metais kai trąšų kainos buvo labai didelės, kalbėjo, kad visai atsisakys pasėlių tręšimo. Tačiau, pasak seminare dalyvavusio Lietuvos Žemdirbystės Instituto Agrocheminių tyrimų centro direktoriaus prof. Gedimino Staugaičio, šiais metais planuojant augalų tręšimą visu pirma reikia vadovautis ūkio finansinėmis galimybėmis, dirvožemio tyrimais ir numatyti, kuriems maisto elementams teikti prioritetą. „Kalbas apie tai, kad šiemet augalų tręšti gal ir visai nereikia, laikau nepagrįstomis, juk kai trąšos buvo pigesnės, jomis tręšdavome tiek kiek reikėjo. Šiais metais būtina suskaičiuoti, kokia bus planuojamos išauginti produkcijos vertė, ir kokiomis trąšų normomis reikės tręšti, kad tręšimo išlaidos atsipirktų“,- teigė prof. G.Staugaitis. Jis siūlė, atsižvelgiant į tai, kad ūkiuose ir atskiruose laukuose derliai gaunami labai nevienodi, vadovautis pastarųjų 2–3 metų vidutiniais derliais, o maistinių kviečių supirkimo kainų neplanuoti aukštesnių kaip 450–500 Lt/t.
Žemdirbiai žino, kad augalams patys svarbiausi yra trys maisto elementai – azotas, fosforas, kalis. Nors mažiau, tačiau kitų maisto elementų augalams taip pat reikia, tačiau jų būna kompleksinėse trąšose, organinėse trąšose. Profesorius akcentavo, kad vertinant azoto, fosforo ir kalio įtaką, neabejotinai svarbiausias yra azotas. „Bandymai rodo, jog, esant vidutiniam maisto medžiagų kiekiui dirvožemyje, vienas kilogramas azoto vidutiniškai duoda 15 kg kviečių grūdų priedą, fosforo – per pus mažiau, o kalio – apie 3 kg. Rapsams ypač svarbus sieros reikiamo kiekio užtikrinimas. Panašūs dėsningumai išlieka ir auginant kitus žemės ūkio augalus“,- kalbėjo G.Staugaitis. Be to,dauguma žemdirbių žino,kad azotas geriau ir greičiau augalų įsisavinamas kuomet yra optimalus visų paminėtų maisto medžiagų santykis.
Tokiu būdu šįmet optimaliausias ankstyvas žiemkenčių,žieminių rapsų tręšimas būtų kompleksinėmis trąšomis su mažesniu fosforo ir kalio procentu. Šiuos poreikius geriausiai tenkintų naujosios „Arvi fertis“ kompleksinės trąšos NPK20-6-6+S15.
NUOTRAUKOSE: 1. „Arvi fertis“ naujienos – trąšų NPK 20-6-6-S15 - panaudojimo galimybes su rajono ūkininkais aptaria agronomas-konsultantas A.Vazgys(kairėje). (3012)
2.Seminaro pertraukos metu individualiai ūkininkus konsultavo prof. A.Šiuliauskas(kairėje). (3018)
Į seminarą susirinkę žemdirbiai diskutavo apie artėjančią sėją, tuoj pat prasidėsiančius pavasarinio žiemkenčių tręšimo darbus. Žinoma, pats aktualiausias buvo trąšų kainų ir jų poreikio klausimas, todėl visa kalba daugiausia sukosi apie tai.
Šėtos ūkininkas Jonas Samukėnas kalbėjo, kad nežiūrint kaip keisis trąšų kainos, jis savo dirbamuose plotuose tręšimo normų mažinti neketina. „Žemės ūkio kultūras auginti be trąšų – nuostolinga, todėl stengiuosi augalams atiduoti viską, kas priklauso. Visai kitas dalykas yra užaugintos produkcijos supirkimo kainos, juk būtent jos apsprendžia ūkio pelningumą“,- sakė šėtiškis.
Dotnuvos seniūnijoje ūkininkaujantis Algimantas Kižauskas prasitarė, jog jis savo žemėse šiemet tręšimo normas planuoja šiek tiek pakoreguoti. „Viskas priklauso nuo to, kokios klasės produkciją siekiama užauginti. Lietuvoje kol kas pelningiau auginti žemesnės klasės javus, kurie reikalauja mažesnių finansinių įdėjimų ir nors jų supirkimo kaina yra žemesnė, pelnas gaunamas didesnis“,- teigė vienas stambiausių rajono ūkininkų.
Nemaža dalis seminare dalyvavusių ūkininkų trąšomis apsirūpino dar praėjusiais metais, todėl kai Kėdainių „Arvi fertis“ žemdirbių aptarnavimo centro agronomas-konsultantas Aloyzas Vazgys pristatė naująsias „Antikrizinių“ vardu pavadintas trąšas, nuvilnijo apgailestavimo banga. Juk šios gerai tirpstančios trąšos yra žymiai pigesnės ir pagal savo sudėtį atitinka visiems pavasariniam tręšimui keliamiems reikalavimams. Tačiau, kaip sakoma, geriau vėliau negu niekada, be to, rajone tikrai yra ūkininkų kurie iš rudens tinkamai nepasirūpino savo pasėliais.
Trąšų naudojimas – tiesiogiai proporcingas pelnui
Seminare dalyvavęs Lietuvos Žemės Ūkio Universiteto profesorius Albinas Šiuliauskas rajono ūkininkus nuteikė optimistiškai: „Sąlygos ūkininkauti Lietuvoje yra vienos geriausių tarp visų Europos Sąjungos šalių. Pagal agropotencialą, kurį apsprendžia metinis drėgmės bei šilumos kiekis, mūsų šalis užima 3-4 vietą Europoje, todėl sumaniai ūkininkaudami galime tapti lyderiais žemės ūkio produktų auginimo srityje“. Profesorius sakė, kad pagal žemės ūkio augalų auginimo komercinius rodiklius, mūsų ūkiai turi puikias galimybes sėkmingai konkuruoti rinkoje, todėl svarbu teisingai parinkti žemdirbystės technologijas ir su jomis susijusius dalykus.
Kalbėdamas apie šiųmetines agrotechnologijas, prof. A.Šiuliauskas teigė, kad pavasarį tręšiant žiemkenčius ant pašalusios žemės, visiškai pakanka 40-60 kg/ha trąšų normos, nes yra didelė tikimybė, jog nemaža dalis trąšų „pabėgs“ į gruntinius vandenis. Jis taip pat akcentavo, kad šiemet prasidėjus augalų vegetacijai, labai naudinga juos nupurkšti tirpalu „Atgaiva-2“, tai padidintų grūdų skaičių varpose. „Vienas papildomas grūdas varpoje duoda 200 kg/ha didesnį derlių“,- teigė prof. A.Šiuliauskas.
Profesorius aptarė žieminių rapsų auginimo technologijas, akcentuodamas, kad visų kultūrų auginime labiausiai pelną įtakoją trąšos, o po jų seka sėklos bei pesticidai.
Siekiant sumažinti cheminių preparatų naudojimą, prof. A.Šiuliauskas pateikė alternatyvų pasiūlymą: „Vienas stambus ūkininkas, norėdamas sumažinti trąšų naudojimą, savo žemėse sėja žirnius. Liepos vidury, kai iki žirnių brandos lieka apie tris savaites, jis juos užaria, tuo „pamaitindamas“ žemę. Vėliau tokiuose laukuose auginami žieminiai kviečiai duoda 2 t/ha derliaus priedą. Tuomet , įvertinant, kad ūkininkas už žirnių auginimą iš valstybės gauna nemažas tiesiogines išmokas, pasiekiamas puikus rezultatas“.
Verta viską paskaičiuoti
Dalis rajono žemdirbių, ypač praėjusiais metais kai trąšų kainos buvo labai didelės, kalbėjo, kad visai atsisakys pasėlių tręšimo. Tačiau, pasak seminare dalyvavusio Lietuvos Žemdirbystės Instituto Agrocheminių tyrimų centro direktoriaus prof. Gedimino Staugaičio, šiais metais planuojant augalų tręšimą visu pirma reikia vadovautis ūkio finansinėmis galimybėmis, dirvožemio tyrimais ir numatyti, kuriems maisto elementams teikti prioritetą. „Kalbas apie tai, kad šiemet augalų tręšti gal ir visai nereikia, laikau nepagrįstomis, juk kai trąšos buvo pigesnės, jomis tręšdavome tiek kiek reikėjo. Šiais metais būtina suskaičiuoti, kokia bus planuojamos išauginti produkcijos vertė, ir kokiomis trąšų normomis reikės tręšti, kad tręšimo išlaidos atsipirktų“,- teigė prof. G.Staugaitis. Jis siūlė, atsižvelgiant į tai, kad ūkiuose ir atskiruose laukuose derliai gaunami labai nevienodi, vadovautis pastarųjų 2–3 metų vidutiniais derliais, o maistinių kviečių supirkimo kainų neplanuoti aukštesnių kaip 450–500 Lt/t.
Žemdirbiai žino, kad augalams patys svarbiausi yra trys maisto elementai – azotas, fosforas, kalis. Nors mažiau, tačiau kitų maisto elementų augalams taip pat reikia, tačiau jų būna kompleksinėse trąšose, organinėse trąšose. Profesorius akcentavo, kad vertinant azoto, fosforo ir kalio įtaką, neabejotinai svarbiausias yra azotas. „Bandymai rodo, jog, esant vidutiniam maisto medžiagų kiekiui dirvožemyje, vienas kilogramas azoto vidutiniškai duoda 15 kg kviečių grūdų priedą, fosforo – per pus mažiau, o kalio – apie 3 kg. Rapsams ypač svarbus sieros reikiamo kiekio užtikrinimas. Panašūs dėsningumai išlieka ir auginant kitus žemės ūkio augalus“,- kalbėjo G.Staugaitis. Be to,dauguma žemdirbių žino,kad azotas geriau ir greičiau augalų įsisavinamas kuomet yra optimalus visų paminėtų maisto medžiagų santykis.
Tokiu būdu šįmet optimaliausias ankstyvas žiemkenčių,žieminių rapsų tręšimas būtų kompleksinėmis trąšomis su mažesniu fosforo ir kalio procentu. Šiuos poreikius geriausiai tenkintų naujosios „Arvi fertis“ kompleksinės trąšos NPK20-6-6+S15.
NUOTRAUKOSE: 1. „Arvi fertis“ naujienos – trąšų NPK 20-6-6-S15 - panaudojimo galimybes su rajono ūkininkais aptaria agronomas-konsultantas A.Vazgys(kairėje). (3012)
2.Seminaro pertraukos metu individualiai ūkininkus konsultavo prof. A.Šiuliauskas(kairėje). (3018)
|
